Kovas (paukštis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Corvus frugilegus
Kovas (Corvus frugilegus)
Kovas (Corvus frugilegus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Varniniai
(Wikispecies-logo.svg Corvidae)
Gentis: Corvus
(Wikispecies-logo.svg Corvus)
Rūšis: Kovas
(Wikispecies-logo.svg Corvus frugilegus)
Kovų paplitimo arealas
Kovų paplitimo arealas

Kovas, kovarnis (lot. Corvus frugilegus, angl. Rook, vok. Saatkrähe) – varninių (Corvidae) šeimos paukštis.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Spalva panašus į kranklį, bet už jį gerokai mažesnis, snapas laibesnis. Abu poros nariai juodi, metalo žvilgesio. Snapo pamatinė dalis balsvos spalvos. Jaunikliai matinės juodos spalvos. Kovo kūno ilgis 40-49 cm, atstumas tarp sparnų tarpugalių 81-94 cm, sveria apie 380–520 g.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje kovai pasirodo apie kovo pradžią (4 dieną) ar vidurį, dalis jų čia būna pasilikę žiemoti. Per migraciją traukia į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Nyderlandus.

Elgsena[taisyti | redaguoti kodą]

Kovo lizdas

Gyvena žmogaus kaimynystėje, dažnai kolonijomis, kurios įsikuria kapinėse, prie bažnyčių, parkuose, skveruose. Dažnai sudaro mišrius būrius kartu su varnomis ir kuosomis. Lankosi sąvartynuose, po laukus, pievas, dirvonus. Šaukia prikimusiu balsu „kran“.

Lizdus krauna įvairiuose medžiuose, tačiau dažniausiai pušyse, klevuose, uosiuose, liepose. Lizdo pagrindą suka iš įvairių medžių šakų, žolių, stiebų, vielų. Vidų iškloja sausa žole, plaukų kuokštais, popieriaus skiautelėmis. Paprastai lizdo vidus klojamas iš švelnesnių medžiagų. Statydami lizdą dažnai vienas nuo kito nugvelbia statybinę medžiagą, todėl kolonijose girdimas nuolatinis triukšmas. Viename medyje būna net po keliasdešimt lizdų.

Kiaušinius deda balandžio mėn. pradžioje. Dėtyje dažniausiai 4-5 ovalūs, žalsvi, išmarginti tankiais juosvais ir rusvais taškeliais bei brūkšneliais kiaušiniai. Peri abu porelės nariai apie 17-19 dienų. Perinčią patelę maitina patinas. Perėjimo metu daug jauniklių žūva, suaugusieji po mėnesio lizdą palieka.

Kovų kranksėjimas

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Kovai minta įvairiais bestuburiais, lesa įvairių augalų sėklas, uogas, vaisius.

Kovienos valgymas[taisyti | redaguoti kodą]

Kuršių Nerijoje anksčiau tradiciškai valgydavo kovieną (ją vadindavo varniena). [1]

Lietuvoje neseniai vėl imta valgyti kovų jauniklių (juos vadina varniukais) mėsą[2]. Šios senos tradicijos atgaivinimu ir propaganda Lietuvoje užsiima advokatas Andrius Gudžinskas.[3] [4]

Medžioklė[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje medžiojami nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d. Kovų medžioklė nepopuliari.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Kovas (paukštis) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. Varnų gaudymas
  2. Varnų medžioklė ir varniukų balius
  3. Apie varnas. Iš varnų valgymo istorijos
  4. Apie varnas. Kaip paruošti varnieną