Lizdas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ausuotojo krago (Podiceps cristatus) dėtis
Pempės (Vanellus vanellus) dėtis
Rudagalvio kiro (Larus ridibundus) dėtis
Didžiosios anties (Anas platyrhynchos) dėtis
Šarkos (Pica pica) lizdas
Mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) dėtis, Kamanų rezervatas
Smilginio strazdo (Turdus pilaris) lizdas
Strazdo giesmininko (Turdus philomelos) lizdas
Juodagalvės sniegenos (Pyrrhula pyrrhula) lizdas

Lizdasgyvūnų statinys kiaušiniams dėti, perėti, jauniklius auginti ir slėptis nuo priešų. Lizdus įsirengia paukščiai, žinduoliai, varlės, žuvys, vabzdžiai. Lizdai gali būti pavieniai arba po labai daug vienoje vietoje (kolonija). Jie įrengiami iš įvairių medžiagų: sausų žolių, medžių šakelių, lapų, augalų liekanų, o taip pat iš vaško, seilių, dumblo ir kt.

Paukščių lizdai[taisyti | redaguoti kodą]

Paukščių lizdai skirstomi pagal konstrukciją bei išsidėstymą. Pagal konstrukciją lizdai gali būti:

  • Ant natūralaus grunto esantys lizdai, kurie be įdubimo ir be paklotės.
    Tokį lizdą naudoja lėlys. Jį įrengia kokioje nors nežymioje duobutėje ir nenaudoja jokių medžiagų, kadangi snapas trumpas ir nepritaikytas nešti statybinę medžiagą – šakeles ir žolę. Deda du kiaušinius, kurie savo spalvine išvaizda nesiskiria nuo grunto ir gerai dera prie aplinkos kaip slepiamoji spalva. Panašų lizdą įsirengia storkulnis. Drevėse perintys paukščiai taip pat nedaro įdubimo, o kiaušinius deda tiesiai ant pagrindo (grąžiagalvė, geniai, lututė). Jų kiaušiniai vienspalviai, šviesūs, bet drevėse nepatebimi plėšrūnams.
  • Ant natūralaus grunto esantys lizdai, kurie su paukščio padaryta įduba.
    Tokį lizdą įsirengia vištinių būrio paukščiai, tilvikai, žuvėdros, didysis apuokas, pempė. Lizde paukštis padaro nedidelę įdubą, į kurią kloja žoles, plunksnas ir kitas medžiagas, o kraštai neuždengti. Kirlikai lizdą įsirengia ant smėlėtų krantų, prisineša kiautelių, akmenukų, kurie puikiai maskuoja margus kiaušinius. Šitaip perinčių paukščių kiaušiniai išmarginti taškeliais ir susilieja su aplinka.
  • Lizdai su tvirtu dugnu ir netaisyklingomis sienelėmis.
    Lizdo pagrindą paukštis stato iš stambesnės, rupesnės medžiagos, o guolį iškloja švelnesne minkštesne medžiaga. Tokį lizdą įsirengia slanka, antys, gervės, gulbės, laukiai, kragai. Aplink sudėtus kiaušinius suformuojamas pūkų sluoksnis. Uoksuose, plyšiuose ir palėpėse perintys paukščiai lizdo pagrindą daro platų, storą, o gūžtą iškloja plunksnomis ir ašutais. Urvinė kregždė į urvelį prineša šiaudų, sausų stiebelių, o ant jų kloja storą plunksnų sluoksnį. Šio tipo lizdų daug statoma medžiuose. Karveliai, purpleliai medžiuose įsirengia labai primityvų lizdą iš vienalytės medžiagos ir su vos pastebima įduba. Toks lizdas atrodo tarsi kiauras. Sudėtingesni yra varninių ir plėšriųjų paukščių lizdai. Jie sukami iš įvairios medžiagos. Pagrindas dažniausiai būna iš stambių šakų, o vidus iš smulkesnių, o pati gūžta išklota žoliniais augalais, plaukais, šeriais, kailio gabaliukais.
  • Lizdai su dubeniu ir tvirtu supintu dugnu ir kraštais. Tokie lizdai būdingi žvirbliniams paukščiams.
  • Uždari lizdai su landa šone.
    Tokio lizdo statyba trunka ilgai. Lietuvoje tokie statiniai būdingi nedaugeliui rūšių. Karetaitė lizdą su siaura landa įsirengia kelmuose, išvartose, ant šakų. Gūžtą iškloja samanomis bei plunksnomis. Analogiškus lizdus suka pečialindos. Lizdas iš viršaus pridengtas žolėmis, o šone landa. Įdomiausią ir sudėtingiausią lizdą suka remėza. Jis primena kumštinę pirštinę, dažniausiai būna ant vėjo plaiskomų šakų, toli nuo kamieno. Lizdą suka abu poros paukščiai iš tuopų žirginių, nendrių pūkų, švendrų ir kt. medžiagų.

Pagal radimvietę lizdai yra šių tipų:

  • Ant žemės.
  • Urvuose ir požeminėse tuštumose.
  • Medžių drevėse
  • Pastatų plyšiuose bei pastogėse.
  • Medžiuose ir krūmuose
  • Plaukiojantys lizdai.
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas lizdas
Commons-logo.svg Vikiteka: Lizdas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka