Jenisiejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jenisejus
Jenisejus netoli Krasnojarsko
Jenisejus netoli Krasnojarsko
Ilgis 5539 km
Baseino plotas 2 580 000 km²
Vidutinis debitas 19 600 m³/s
Ištakos Mongolija
Žiotys Karos jūra
Šalys Rusija, Mongolija
Commons-logo.svg Vikiteka: JenisejusVikiteka

Jenisiẽjus (rus. Енисей) – upė Sibire, vandeningiausia Rusijos upė. Teka pro Tuvą, Chakasiją ir Krasnojarsko kraštą. Išteka iš Sajanų kalnų, kur susidaro susiliejus Didžiajam (Bij Chemui) ir Mažajam Jenisejui (Ka Chemui). Nuo Kyzylo teka Tuvos dubuma į vakarus ir vadinamas Aukštutiniu Jenisėjumi (Ulug Chemu). Toliau pasuka į šiaurę siauru slėniu kerta Vakarų Sajaną, o pratekėjęs Miusinsko dubumą – Rytų Sajaną. Jenisejus už Krasnojarsko sudaro ribą tarp Vakarų Sibiro lygumos ir Vidurio Sibiro plokščiakalnio. Tekėdamas palei Jenisėjaus kalvagūbrį sudaro Kazačinsko ir Osinovo slenksčius. Toliau teka plačiu pelkėtu slėniu. Žemupyje išsiskiria į dvi atšakas. Vagos plotis 15–20 km, gylis ne mažiau nei 15 m. Įteka į Arkties vandenyno, Karos jūros Jenisėjaus įlanką.

Didžiausi intakai:

Jenisėjus – vandeningiausia Rusijos ir viena vandeningiausių Šiaurės pusrutulio upių. Vidutinis debitas ties Igarka 17,8 tūkst. m³/s (žiotyse 19,8 tūkst.), minimalus 2080 m³/s, maksimalus 154 tūkst. m³/s. Būdingi pavasario potvyniai ir vasaros poplūdžiai. Dažnai užtvindo dideles teritorijas. Žemupyje Jenisejus užšalęs nuo rugpjūčio pabaigos iki gegužės pabaigos, vidurupyje – lapkričio-balandžio mėnesiais, aukštupyje – nuo gruodžio pradžios iki balandžio pabaigos.

Jenisėjus patvenktas Sajanų Šušenskojės ir Krasnojarsko užtvankomis. Laivyba tvenkiniuose ir nuo Krasnojarsko. Iki Igarkos atplaukia jūriniai laivai.

Prie Jenisėjaus įsikūrę miestai: Kyzylas, Sajanogorskas, Minusinskas, Abakanas, Divnogorskas, Krasnojarskas, Lesosibirskas, Jeniseiskas, Igarka, Dudinka.

Nuoroda[taisyti | redaguoti kodą]