Plaukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Plaukas
Žodis plaukas dar reiškia gyvulio kailio spalvą, pvz., arklio plaukas.

Plaukasodos darinys, sudarytas iš sukietėjusių epidermio ląstelių.

Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plauko dalys yra: plauko kūnas arba stiebas (scapus pili), šaknis (radix pili), glūdinti tikrojoje odoje esančiame plauko maišelyje, ir plauko galas (apex pili).

Plaukas susideda iš kutikulės, žievės ir šerdies. Į kiekvieną maišelį atsiveria viena ar daugiau riebalų liaukų, išskiriančių riebalus, kuri sutepa plaukus ir odą. Prie plauko maišelio tvirtinasi lygusis raumuo, vadinamas plauką pakeliančiu raumeniu. Susitraukdamas raumuo priverčia plauką pasišiaušti. Išsigandus arba sušalus atsiranda vadinamoji žąsies oda – odos iškilimai, atsirandantys dėl šių raumenų susitraukimo.

Plaukai dengia viso kūno odą, išskyrus delnų, padų, pirštų šoninį paviršių, apyvarpės vidinės dalies, varpos galvutės ir varputės odą. Žmogaus plaukai skiriami:

  • Ilgieji plaukai – galvos, gaktos, pažastų, lytinių organų, vyrų barzdos bei ūsų;
  • Šeriniai plaukai – antakių, ausų ir nosies landų, blakstienų;
  • Gyvaplaukiai – dengia didžiąją dalį odos.
  • Pūkeliai – trumpi, ploni, mažai pigmento turintys plaukai, būdingi neišnešiotiems arba anksti gimusiems naujagimiams.

Plauko mikroskopinė struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plaukas yra sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: matomo plauko stiebo ir plauko šaknies, kuri yra plauko maišelyje (folikule).

Plauko folikulas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plauko folikulas yra vieta, iš kurios auga plaukas. Tai yra odos (epidermio) įduba, apsupta jungiamojo audinio sluoksnio. Plauko folikule yra plauko šaknis, riebalų liauka ir plauką pakeliantis lygusis raumuo. Visi žmogaus plaukų folikulai susidaro prieš jam gimstant, jų yra ~5 mln.

Plauko šaknis yra folikulo viduje. Ji yra sudaryta iš aktyviai besidalijančių ląstelių. Naujos ląstelės iš apačios stumia senesnes, ir dėl to plaukas auga. Iš vidinių šaknies ląstelių sluoksnių susidaro plauko stiebas, iš išorinių – išorinė plauko makštis. Plauko šaknyje taip pat yra ląstelės melanocitai, kurie gamina pigmentą melaniną. Plauko šaknies apačioje yra jungiamojo audinio spenelis (papilla), kuriame yra daug kraujagyslių, maitinančių plauką, ir nervų.

Plauko stiebas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plauko stiebo paviršiuje yra kutikulė, sudaryta iš plokščiųjų bebranduolių ląstelių. Stiebo viduryje yra šerdis (medulla), sudaryta iš suragėjusių kubinių ląstelių, tarp kurių yra oro tarpai. Šerdies funkcija yra temperatūros palaikymas, ją turi ne visi plaukai. Tarp kutikulės ir šerdies yra plauko žievė (cortex). Žievėje yra keratino, kuris lemia plaukų savybes, taip pat žievės ląstelėse bei tarp jų yra pigmento melanino granulių. Melaninas yra sudarytas iš dviejų formų – tamsaus eumelanino ir šviesesnio feomelanino, jų santykis lemia plaukų spalvą.

Plaukų fiziologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plauko augimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plauko augimas yra skirstomas į 3 fazes:

  • Augimo fazė (anagen)
  • Nykimo fazė (catagen)
  • Ramybės fazė (telogen)

Apie 80 % žmogaus plaukų yra augimo fazėje, kuri trunka ilgiausiai (iki kelerių metų). Vėliau plaukas pereina į nykimo fazę (~15 % žmogaus plaukų), kuri trunka kelias savaites. Plaukas nebeauga, o folikulas po truputį juda link odos paviršiaus. Ramybės fazėje, trunkančioje keletą mėnesių, pradeda augti naujas plaukas, o senas iškrenta. Plauko augimo ciklą kontroliuoja epidermio augimo faktorius.

Plauko augimui įtakos turi įvairūs veiksniai, tokie kaip mityba, bendra sveikatos būklė, hormonai, iš kurių didžiausią įtaką daro androgenai.

Jeigu plaukai sausi, išblukę, vadinasi trūksta A ir B grupės vitaminų. Gali būti, kad jie plaunami netinkamu šampūnu arba nuolat perdžiovinami džiovintuvu.

Plaukuose yra daug cisteino. Praeityje cisteinas buvo išskiriams iš kirpyklose surinktų plaukų, bet dabar dažniau iš plunksnų ir gyvulių plaukų. Dėl vilnos auginamiems gyvūnamas gali galop pritrūkti cisteino, sumažėjant vilnos produkcijai.[1]

Plaukų spalva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plaukų defektai ir pokyčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plaukų priežiūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plaukų plovimas kirpykloje
Pagrindinis straipsnis – Plaukų priežiūra.

Tam, kad plaukai būtų sveiki ir gražūs, jie turi būti prižiūrimi. Plaukų priežiūra - tai ne tik plaukų plovimas, jų šukavimas, kirpimas, bet ir jų saugojimas bei tausojimas, taip pat bendrosios žmogaus sveikatos ir higienos priemonės bei procedūros.

Ligos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausi odos susirgimai yra žvynelinė (psoriazė), egzema, kiti dermatitai (kontaktiniai). Visų dermatitų atvejais būtina kreiptis į odos gydytoją – dermatologą. Susirgimai:

  • Dermatitas - ūminis epidermio ir dermos uždegimas. Jį sukelia egzogeniniai ir endogeniniai dirgikliai (alerginis kontaktinis dermatitas, iritacinis kontaktinis dermatitas ir fotodermatitas)[2]
  • Piktvotė – plauko maišelių ir jų riebalinių liaukų bei aplinkinių audinių uždegimas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Powell BC, Walker SK, Bawden CS, Sivaprasad AV, Rogers GE (1994). „Transgenic sheep and wool growth: possibilities and current status“. Reprod. Fertil. Dev. 6 (5): 615–23. doi:10.1071/RD9940615. PMID 7569041.
  2. Dermatitai (Plaukų priežiūros portalas)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]