Vištiniai paukščiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Galliformes
Fazanas (Phasianus colchicus)
Fazanas (Phasianus colchicus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Vištiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Galliformes)

Vištiniai (lot. Galliformes, vok. Hühnervögel) – paukščių (Aves) būrys. Priklauso naudingiausi žmogui paukščiai. Prijaukinti jie tapo svarbiu maisto šaltiniu (tarp jų ir vištos), o daug kitų rūšių (fazanai, kurapkos ir jerubės) medžiojamos tiek maistui, tiek malonumui. Dar šiai grupei priklauso įspūdingi kraksai ir mažiau išsiskiriančios patarškos bei šiukšliavištės.

Daugumos vištinių paukščių kūnas stambus, galva maža, o sparnai trumpi ir apvalūs. Jų galingi krūtinės raumenys tinka greitam bėgimui, tačiau sunkaus kūno negali nešti ilgus atstumus. Trumpas snapas yra kiek lenktas, o storos ir stiprios kojos tinka kapstyti ir atkasti maistą. Daugeliui vištinių paukščių rūšių būdingi spalvotos odos lopai arba ilgos įspūdingos uodegos ir skiauterės.

Veiklūs dieną. Vandens vengia, savotiškai maudosi smėlyje ir dulkėse. Dauguma sėslūs, kartais klajokliniai, retai keliaujantys paukščiai. Monogamai ir poligamai – nesudaro pastovių porų. Kai kurių rūšių vištiniams būdingos tuoktuvės. Lizdą įsiruošia ant žemės. Deda 9-24 margus ar vienspalvius kiaušinius. Peri nuo 17 dienų iki 4 savaičių. Išveda vieną vadą. Jaunikliai viščiukiniai. Išsirita apaugę tankiais pūkais ir greit apleidžia lizdą. Suaugę šeriasi vieną kartą, kartais 2 ir net 4 kartus. Lytinis dimorfizmas dažniausiai gana ryškus – patinai gerokai didesni, ryškesnių spalvų. Minta daugiau augaliniu maistu, lesa vabzdžius, moliuskus.

Paplitę visame pasaulyje. Būryje išskiriamos 8 šeimos ir 256 rūšys. Lietuvoje gyvena 7 rūšys ir kelios auginamos kaip dekoratyviniai paukščiai.

Commons-logo.svg Vikiteka: Vištiniai paukščiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka