Paukščių kilmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Archaeopteryx lithographica modelis Oksfordo universiteto gamtos istorijos muziejuje .

Paukščių kilmė daugelį metų buvo viena iš ginčytinų temų evoliucinėje biologijoje, tačiau dabar jau yra susiformavęs mokslininkų sutarimas, pagal kurį paukščiai yra dinozaurų terapodų grupė išsivysčiusi mezozojaus eroje. Versija apie artimus ryšius tarp paukščių ir dinozaurų buvo pirmą kartą pasiūlyta XIX a., Vokietijoje atradus primityvų paukštį archeopteriksą. Pirmykštis paukštis archeopteriksas yra tikra driežų bei paukščių požymių mozaika. Prie driežų požymių priklauso ilga uodega, driežų tipo pakaklė, žandikaulis su dantimis. Paukščiams būdingi požymiai yra, visų pirma, sparnai su plunksnomis, specialų tik paukščiams būdingą sąnarį turinčios kojos. Šie požymiai paskatino paukščių kilmę sieti su dinozaurais ir buvo rimtas argumentas tik prieš trejus metus iki archeopterikso atradimo pasirodžiusiai Charles Darwin evoliucijos teorijai paremti, tačiau archeopteriksas ilgą laiką tebuvo vienintelis gyvūnas siejantis paukščius ir dinozaurus. Dėl to daugelis teorijų apie sparno ir plunksnų išsivystymą ilgai liko neįrodytos.

Archeopteriksas jau turėjo plunksnas, kurios savo sandara ir funkcijomis atitiko dabartinių paukščių plunksnas. Šios vadinamosios kontūrinės plunksnos susideda iš centrinės ašies, nuo kurios atsiskiria šoninės šakelės. Šios šakelės yra tarpusavyje susipynusios ir tokiu būdu išlaiko stabilumą. Be to jos yra išsidėsčiusios asimetriškai ir kartu su šalia esančiomis plunksnomis sudaro plokštumą, kuri nuleidžiant sparną oro nepraleidžia, o pakeliant sparną orą praleidžia.

Paukščių kilmės iš dinozaurų versiją patvirtino XX a. 7-ame dešimtmetyje susiformavusi lyginamoji anatomija ir kladistikos evoliucinių ryšių analizės metodas, tačiau be archeopterikso paukščių išsivystymo iš dinozaurų versiją patvirtinančios fosilijos iki pastarųjų metų buvo ypatingai retos. Atrastos plunksnuotųjų dinozaurų fosilijos Kinijos Liaonino provincijoje suteikė šiai sričiai naujų duomenų. Filogenetiniu požiūriu paukščiai yra dinozaurai.

Paukščiai turi šimtus unikalių skeleto panašumų su dinozaurais, ypač su maniraptora grupės terapodais, pvz., Dromaeosauridae, kurie pagal daugelį tyrimų yra artimiausi paukščių giminaičiai. Nors tai sunkiau nustatyti iš fosilinių liekanų, tačiau virškinimo ir kraujotakos sistemos panašumai, taip pat elgsenos panašumai ir plunksnos taip pat sieja paukščius su dinozaurais. Unikalus suakmenėjusių Tyrannosaurus rex minštųjų audinių atradimas leido palyginti ląstelių anatomiją ir kolageno baltyminę sandarą, o tai taip pat patvirtino dinozaurų - paukščių giminingumą.

Nedaugelis mokslininkų tebeginčyja paukščių kilmę iš dinozaurų, teigdami, kad paukščiai galėjo išsivystyti ir iš kitų archozaurų. Net ir tarp tų, kurie palaiko paukščių kilmės iš dinozaurų versiją išlieka ginčytina tiksli pirmųjų paukščių vieta terapodų filogenetiniame medyje.

Tyrimų istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Mokslinis paukščių kilmės tyrimas prasidėjo netrukus po 1859 m. pasirodžiusios Charles Darwin knygos The Origin of Species, kuri evoliuciją aiškino natūraliaja atranka.[1] 1860 m. Vokietijos vėlyvosios juros uolienose buvo rasta suakmenėjusi plunksna. Kitais metais Christian Erich Hermann von Meyer šią plunksną aprašė kaip Archaeopteryx lithographica[2], o 1863 m. Richard Owen aprašė beveik pilną skeletą, pripažindamas, kad kaip paukštis šis radinys turi daugelį ropliams būdingų savybių, įskaitant priekinių galūnių nagus ir ilgą kaulėtą uodegą.[3]

Biologas Thomas Henry Huxley, žinomas kaip "Darvino buldogas", dėl aršaus naujosios evoliucijos teorijos palaikymo, beveik iškart griebėsi archeopterikso kaip tarpinės fosilijos tarp paukščių ir roplių. Nuo 1868 m. T. Huxley atliko detalius acheopterikso palyginimus su įvairiais priešistoriniais ropliais ir atrado, kad jis panašiausias į dinozaurus Hypsilophodon ir Compsognathus.[4][5] XIX a. aštuntajame dešimtmetyje atradus archeopterikso "Berlyno pavyzdį", kuris turėjo reptilijoms būdingus dantis, įrodymų pagausėjo. T. Huxley pirmasis pasiūlė evoliucinio ryšio tarp paukščių ir dinozaurų versiją, tačiau jam prieštaravo tuo metu įtakingas R. Owen, kuris išliko kreacionistu.

Tačiau 1926 m. Gerhard Heilmann išleido savo įtakingą veikalą The Origin of Birds,[6], kuriame atmetė dinozaurų ir paukščių sąsajas, daugiausia dėl to, kad kaip manyta dinozaurai neturėjo "šakutės" kaulo (furcula) (kaip žinoma dabar tai yra netiesa). Dėl to plačiai paplitusiomis hipotezėmis tapo paukščių kildinimas iš crocodylomorpha viršbūrio ir tekodontų, o ne iš dinozaurų. Tuo metu dinozaurų tema po truputį dingo iš pagrindinių debatų apie rūšių kilmę, o akademinio pasaulio susidomėjimas šia sritimi sumažėjo. Ši tema į akademinį pasaulį grįžo tik vadinamojo dinozaurų renesanso metu.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Darwin, Charles R. (1859). On the Origin of Species by Means of Natural Selection, or the Preservation of Favoured Races in the Struggle for Life. London: John Murray, 502pp.
  2. von Meyer, C. E. Hermann.. „Archaeopteryx lithographica (Vogel-Feder) und Pterodactylus von Solnhofen“ (in German). Neues Jahrbuch für Mineralogie, Geologie und Paläontologie, 1861, 678-679 (1861). 
  3. Owen, Richard.. „On the Archeopteryx [sp] of von Meyer, with a description of the fossil remains of a long-tailed species, from the lithographic stone of Solenhofen [sp]“. Philosophical Transactions of the Royal Society of London, 153, 33-47 (1863). 
  4. Huxley, Thomas H.. „On the animals which are most nearly intermediate between birds and reptiles“. Annals of the Magazine of Natural History, 4 (2), 66-75 (1868). 
  5. Huxley, Thomas H.. „Further evidence of the affinity between the dinosaurian reptiles and birds“. Quarterly Journal of the Geological Society of London, 26, 12-31 (1870). 
  6. Heilmann, G. 1926: The Origin of Birds. Witherby, London. ISBN 0-486-22784-7 (1972 Dover reprint)