Plėšrieji paukščiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Falconiformes
Afrikinis vainikinis erelis (Stephanoaetus coronatus)
Afrikinis vainikinis erelis
(Stephanoaetus coronatus) -
vanaginių (Accipitridae) šeima
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Sakaliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Falconiformes)
Būrys: Pelėdiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Strigiformes)

Plėšrieji paukščiai priskiriami dviem atskiriems paukščių (Aves) būriams – sakaliniams paukščiams (Falconiformes) ir pelėdiniams paukščiams (Strigiformes).

Phorusrhacos longissimus - išnykusių fororakinų (Phorusrhacidae) paukščių šeima
Didingasis argentavis (Argentavis magnificens) - išnykusių teratornitidų (Teratornithidae) paukščių šeima
Kai kurių plėšriųjų paukščių genčių ir rūšių kūno siluetai skrydyje - aviėdros (Gypaetus barbatus), tikrųjų grifų (Gyps) genties, erelio juokdario (Terathopius ecaudatus), tikrųjų erelių (Aquila) genties, tikrųjų suopių (Buteo) genties, tikrųjų lingių (Circinae) genties, tikrųjų peslių (Milvus) genties, šelmeninio sakalūno (Elanoides forficatus), tikrųjų sakalų (Falco) genties, tikrųjų vanagų (Accipiter) genties.
Baltapetis jūrinis erelis (Haliaeetus pelagicus) - vanaginių (Accipitridae) šeima
Paprastoji karakara (Caracara plancus) – sakalinių (Falconidae) šeima

Plėšriųjų paukščių apibūdinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Plėšrieji paukščiai skirstomi į aktyvius dieną ir aktyvius naktį. Tarp aktyvių naktį yra ne vien pelėdiniai paukščiai, pavyzdžiui, tarp tokių yra ir sakalinių paukščių būrio rūšis – raidesparnis sakalūnas (Elanus scriptus) iš sakalūnų pošeimio. Beveik visoms plėšriųjų paukščių šeimoms būdingas lytinis dimorfizmas (patelės didesnės už patinus), išskyrus amerikos grifus.

Dieninių plėšriųjų paukščių šeimos[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartiniams dieniniams plėšriesiems paukščiams priskiriamas sakalinių paukščių (Falconiformes) būrys. Jiems būdingas tvirtas kūno sudėjimas ir plati krūtinė. Kojų ir krūtinės raumenys puikiai išvystyti, galva palyginus nedidelė. Stipriai išvystytas regėjimas. Snapas trumpas, prie galvos padengtas oda, lenktas. Iki šių dienų yra išlikę 5 šeimos:

Išnykusios plėšriųjų paukščių šeimos[taisyti | redaguoti kodą]

Prie dieninių plėšriųjų paukščių priskirtina teratornitidų (Teratornithidae) šeima, su labai stambiais paukščiais gyvenusiais mioceno ir pleistoceno epochose. Jie laikomi giminingais amerikos grifų (Cathartidae) ir gandrinių (Ciconiidae) šeimoms. Iki šiol mažiausiai yra nustatytos keturios jų gentys bei penkios rūšys, tarp kurių didingasis argentavis (Argentavis magnificens). Išnykusių plėšriųjų paukščių šeimų sąrašas:

Naktiniai plėšrieji paukščiai[taisyti | redaguoti kodą]

Naktiniams plėšriesiems paukščiams priskiriami pelėdinių paukščių (Strigiformes) būrys. Jie turi kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis, riestą snapą, stiprias kojas su aštriais nagais ir turi labai jautrią klausą. Yra 2 šeimos:

Stambiausi pasaulio plėšrieji paukščiai[taisyti | redaguoti kodą]

Viena stambiausių kada nors gyvenusių mūsų planetoje skraidančių plėšriųjų paukščių rūšių, buvo didingasis argentavis (Argentavis magnificens), jų išskėstų sparnų tarpugaliai siekė 7 m, svėrė 70–78 kg, kūno ilgis 1,7–2 m. Šių didžiulių paukščių trys fosilijos rastos iš vėlyvojo mioceno epochos laikotarpio, šiaurės vakarų ir centrinėje Argentinoje. Verta paminėti visai neseniai, apie 1400 metus išnykusius milžiniškuosius Hasto erelius. Jų svoris 9-15 kg, kitais šaltiniais - apie 16,5 kg, kūno ilgis iki 140 cm, atstumas tarp sparnų tarpugalių – 300 cm. Dabar išlikę patys stambiausi plėšrieji paukščiai yra iš Amerikos grifų, vanaginių, bei iš dalies tikrųjų pelėdų, sekretorinių šeimų. Žemiau lentelėje nurodytos stambiausios dabar gyvenančių plėšriųjų paukščių rūšys, nurodant didžiausias jų kūno svoris, kūno ilgis ir išskėstų sparnų tarpugalių didžiausias ilgis. Skliausteliuose nurodytas mažiausias ir didžiausias kūno svoris, kūno ilgis bei išskėstų sparnų tarpugalių ilgis.

Rūšis Didž. svoris Didž. kūno ilgis Didž. ilgis tarp
išskėstų sparnugalių
Kiti duomenys
Andų kondoras (Vultur gryphus) 15,0 (8–15,0 kg) 142 (100–142 cm) 330 (270–330 cm)
Kalifornijos kondoras (Gymnogyps californianus) 14,1 (7–14,1 kg) 140 (109–140 cm) 300 (249–300 cm)
Tamsusis grifas (Aegypius monachus) 14,0 (7–14,0 kg) 120 (98–120 cm) 310 (250–310 cm)
Himalajinis grifas (Gyps himalayensis) 12,0 (8–12,0 kg) 110 (103–110 cm) 289 (260–289 cm)
Palšasis grifas (Gyps fulvus) 11,3 (6,2–11,3 kg) 110 (93–110 cm) 269 (234–269 cm)
Kapinis grifas (Gyps coprotheres) 11,0 (7–11,0 kg) 115 (96–115 cm) 260 (226–260 cm)
Ausuotasis grifas (Torgos tracheliotos) 9,4 (4,4-9,4 kg) 115 (95–115 cm) 290 (250–290 cm)
Baltapetis jūrinis erelis (Haliaeetus pelagicus) 9,0 (4,9–9,0 kg) 105 (85–105 cm) 280 (195–280 cm)
Dėmėtasis grifas (Gyps rueppellii) 9,0 (6,4–9,0 kg) 103 (85–103 cm) 260 (226–260 cm)
Harpija (Harpia harpyja) 9,0 (4,0–9,0 (10,0) kg) 107 (86,5–107 cm) 201 (176–201 cm)
Filipininė harpija (Pithecophaga jefferyi) 8 (4,5–8 kg) 102 (86–102 cm) 202 (184–202 cm)
Aviėdra, arba barzdotasis grifas (Gypaetus barbatus) 7,8 (4,5–7,8 kg) 125 (94–125 cm) 283 (231–283 cm)
Bengalinis grifas (Gyps bengalensis) 7,5 (3,5–7,5 kg) 93 (75–93 cm) 260 (192–260 cm)
Baltagalvis jūrinis erelis (Haliaeetus leucocephalus) 7,5 (2,3–7,5 kg) 102 (70–102 cm) 244 (168–244 cm)
Baltnugaris grifas (Gyps africanus) 7,2 (4,2–7,2 kg) 98 (78–98 cm) 225 (196–229 cm)
Paprastasis jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) 6,9 (3,1–6,9 (7,5) kg) 92 (70–92 cm) 244 (193–244 (253) cm)
Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos) 6,8 (2,5–6,8 kg) 102 (66v102 cm) 234 (180–234 cm)
Ilgasnapis grifas (Gyps indicus) 6,3 (5,5–6,3 kg) 103 (80–103 cm) 228 (196–228 cm)
Laibasnapis grifas (Gyps tenuirostris) 95 (80–95 cm)
Kautyninis erelis (Polemaetus bellicosus) 6,2 (3,01–6,2 kg) 96 (78–96 cm) 227 (188–227 cm)
Juodasis erelis (Aquila verreauxii) 5,8 (3–5,8 kg) 96 (75–96 cm) 220 (181–220 cm)
Australinis plėištauodegis erelis (Aquila audax) 5,77 (2–5,77 kg) 106 (81–106 cm) 232 (182–232 cm)
Stepinis erelis (Aquila nipalensis) 4,9 (2–4,9 kg) 81 (62–81 cm) 215 (165–215 cm)
Afrikinis vainikinis erelis (Stephanoaetus coronatus) 4,7 kg (2,55-4,7 kg) 99 (80-99 cm) 190 (1,51-190 cm)
Paukštis sekretorius (Sagittarius serpentarius) 4,5 (2,3–4,5 kg) 152 (90–152 cm) 165 (120–165 cm)
Karališkasis erelis (Aquila heliaca) 4,55 (2,45–4,55 kg) 90 (72–90 cm) 216 (180–216 cm)
Baltapilvis jūrinis erelis (Haliaeetus leucogaster) 4,5 (1,8–4,5 kg) 90 (66–90 cm) 220 (178–220 cm)
Didysis apuokas žuvininkas (Bubo blakistoni) 4,6 (3,15–4,6 kg) 72 (60–72 cm) 190 (175–190 cm)
Didysis apuokas (Bubo bubo) 4,5 (1,5–4,5 kg) 75 (58–75 cm) 200 (138–200 cm)
Ilgauodegis jūrinis erelis (Haliaeetus leucoryphus) 3,7 (2,1—3,7 kg) 84 (72–84 cm) 215 (180–215 cm)
Afrikinis jūrinis erelis (Haliaeetus vocifer) 3,6 (2,1-3,6 kg) 77 (63–77 cm) 210 (175-210 cm)
Madagaskarinis jūrinis erelis (Haliaeetus vociferoides) 3,5 (2,2-3,5 kg) 80 (70-80 cm
Blyškusis didysis apuokas (Bubo lacteus) 3,115 (1,615-3,115 kg) 65 (60-65 cm) vid. apie 140 cm

Smulkiausi pasaulio plėšrieji paukščiai[taisyti | redaguoti kodą]

Rūšis Didž. svoris Didž. kūno ilgis Ilgis tarp
išskėstų sparnugalių
Kiti duomenys
Nykštukinė pelėda (Micrathene whitneyi) 36-48 g 12,5-14,5 cm 27 cm
Ilgablakstienė pelėdikė (Xenoglaux loweryi) vid. apie 47,5 g 13–14 cm
Tamaulipo žvirblinė pelėda (Glaucidium sanchezi) vid. apie 53 g 13,5-16 cm
Juodakojis nykštukinis sakalėlis (Microhierax fringillarius) 28-55 g 14–17 cm 27–34 cm
Borneo nykštukinis sakalėlis (Microhierax latifrons) 15-17 cm
Apykaklinis nykštukinis sakalėlis (Microhierax caerulescens) 30-50 g 15-18 cm
Filipininis nykštukinis sakalėlis (Microhierax erythrogenys) 37-52 g 15-18 cm

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Papildomai skaityti[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]