Plėšrieji paukščiai

Falconiformes
Paprastasis suopis (Buteo buteo) - vanaginių (Accipitridae) šeima
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Sakaliniai paukščiai ( Falconiformes) Būrys: Pelėdiniai paukščiai ( Strigiformes)

Plėšrieji paukščiai priskiriami dviems atskiriems paukščių (Aves) būriams – sakaliniams paukščiams (Falconiformes) ir pelėdiniams paukščiams (Strigiformes).

Kai kurių plėšriųjų paukščių genčių ir rūšių kūno siluetai skrydyje - aviėdros (Gypaetus barbatus), tikrųjų grifų (Gyps) genties, erelio juokdario (Terathopius ecaudatus), tikrųjų erelių (Aquila) genties, tikrųjų suopių (Buteo) genties, tikrųjų lingių (Circinae) genties, tikrųjų peslių (Milvus) genties, šelmeninio sakalūno (Elanoides forficatus), tikrųjų sakalų (Falco) genties, tikrųjų vanagų (Accipiter) genties.

Erelis žuvininkas (Pandion haliaetus) – vienintelė rūšis žuvininkinių (Pandionidae) šeimoje

Paprastoji karakara (Caracara plancus) – sakalinių (Falconidae) šeima

Paukštis sekretorius ((Sagittarius serpentarius) – vienintelė sekretorinių paukščių (Sagittariidae) šeimoje rūšis

Andų kondoro (Vultur gryphus) jauniklis – Amerikos grifų (Cathartidae) šeima

Didysis apuokas žuvininkas (Bubo blakistoni) – tikrųjų pelėdų (Strigidae) šeima

Kapo liepsnotoji pelėda (Tyto capensis) – liepsnotųjų pelėdų (Tytonidae) šeima

Plėšriųjų paukščių šeimos

Plėšrieji paukščiai skirstomi į aktyvius dieną ir aktyvius naktį. Tarp aktyvių naktį yra ne vien pelėdiniai paukščiai, pavyzdžiui tarp tokių yra ir sakalinių paukščių būrio rūšis – raidesparnis sakalūnas (Elanus scriptus) iš sakalūnų pošeimio. Beveik visoms plėšriųjų paukščių šeimoms būdingas lytinis dimorfizmas (patelės didesnės už patinus), išskyrus amerikos grifus.

• Dieniniams plėšriesiems paukščiams priskiriamas sakalinių paukščių (Falconiformes) būrys. Jiems būdingas tvirtas kūno sudėjimas ir plati krūtinė. Kojų ir krūtinės raumenys puikiai išvystyti, galva palyginus nedidelė. Stipriai išvystytas regėjimas. Snapas trumpas, prie galvos padengtas oda, lenktas. Yra 5 šeimos:
  • Vanaginiai (Accipitridae)
  • Amerikos grifai (Cathartidae)
  • Sakaliniai (Falconidae)
  • Žuvininkiniai (Pandionidae)
  • Sekretoriniai (Sagittariidae)
• Naktiniams plėšriesiems paukščiams priskiriami pelėdinių paukščių (Strigiformes) būrys. Jie turi kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis, riestą snapą, stiprias kojas su aštriais nagais ir turi labai jautrią klausą. Yra 2 šeimos:
  • Tikrosios pelėdos (Strigidae)
  • Liepsnotosios pelėdos (Tytonidae)

Stambiausi pasaulio plėšrieji paukščiai

Pati stambiausia kada nors gyvenusi mūsų planetoje plėšriųjų paukščių rūšis, buvo milžiniškieji Hasto ereliai, kurie išnyko apie 1400 metus. Jie svėrė 9-15 ar apie 16,5 kg, jų kūno ilgis iki 140 cm, atstumas tarp sparnų tarpugalių – 300 cm. Patys stambiausi plėšrieji paukščiai yra iš Amerikos grifų, vanaginių, bei iš dalies tikrųjų pelėdų, sekretorinių šeimų. Žemiau lentelėje nurodytos stambiausios dabar gyvenančių plėšriųjų paukščių rūšys, nurodant didžiausias jų kūno svoris, kūno ilgis ir išskėstų sparnų tarpugalių didžiausias ilgis. Skliausteliuose nurodytas mažiausias ir didžiausias kūno svoris, kūno ilgis bei išskėstų sparnų tarpugalių ilgis.

Rūšis	Didž. svoris	Didž. kūno ilgis	Didž. ilgis tarp išskėstų sparnugalių
Andų kondoras (Vultur gryphus)	15,0 (8–15,0 kg)	142 (100–142 cm)	330 (270–330 cm)
Kalifornijos kondoras (Gymnogyps californianus)	14,1 (7–14,1 kg)	140 (109–140 cm)	300 (249–300 cm)
Tamsusis grifas (Aegypius monachus)	14,0 (7–14,0 kg)	120 (98–120 cm)	310 (250–310 cm)
Himalajinis grifas (Gyps himalayensis)	12,0 (8–12,0 kg)	110 (103–110 cm)	289 (260–289 cm)
Palšasis grifas (Gyps fulvus)	11,3 (6,2–11,3 kg)	110 (93–110 cm)	269 (234–269 cm)
Kapinis grifas (Gyps coprotheres)	11,0 (7–11,0 kg)	115 (96–115 cm)	260 (226–260 cm)
Ausuotasis grifas (Torgos tracheliotus)	9,4 (4,4-9,4 kg)	115 (95–115 cm)	290 (250–290 cm)
Baltapetis jūrinis erelis (Haliaeetus pelagicus)	9,0 (4,9–9,0 kg)	105 (85–105 cm)	280 (195–280 cm)
Dėmėtasis grifas (Gyps rueppellii)	9,0 (6,4–9,0 kg)	103 (85–103 cm)	260 (226–260 cm)
Harpija (Harpia harpyja)	9,0 (4,0–9,0 (10,0) kg)	107 (86,5–107 cm)	201 (176–201 cm)
Filipininė harpija (Pithecophaga jefferyi)	8 (4,5–8 kg)	102 (86–102 cm)	202 (184–202 cm)
Aviėdra, arba barzdotasis grifas (Gypaetus barbatus)	7,8 (4,5–7,8 kg)	125 (94–125 cm)	283 (231–283 cm)
Bengalinis grifas (Gyps bengalensis)	7,5 (3,5–7,5 kg)	93 (75–93 cm)	260 (192–260 cm)
Baltagalvis erelis (Haliaeetus leucocephalus)	7,5 (2,3–7,5 kg)	102 (70–102 cm)	244 (168–244 cm)
Baltnugaris grifas (Gyps africanus)	7,2 (4,2–7,2 kg)	98 (78–98 cm)	225 (196–229 cm)
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla)	6,9 (3,1–6,9 (7,5) kg)	92 (70–92 cm)	244 (193–244 (253) cm)
Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos)	6,8 (2,5–6,8 kg)	102 (66v102 cm)	234 (180–234 cm)
Ilgasnapis grifas (Gyps indicus)	6,3 (5,5–6,3 kg)	103 (80–103 cm)	228 (196–228 cm)
Laibasnapis grifas (Gyps tenuirostris)		95 (80–95 cm)
Juodasis erelis (Aquila verreauxii)	5,8 (3–5,8 kg)	96 (75–96 cm)	220 (181–220 cm)
Australinis plėištauodegis erelis (Aquila audax)	5,77 (2–5,77 kg)	106 (81–106 cm)	232 (182–232 cm)
Kautyninis erelis (Polemaetus bellicosus)	5,66 (3,01–5,66 kg)	96 (78–96 cm)	227 (188–227 cm)
Stepinis erelis (Aquila nipalensis)	4,9 (2–4,9 kg)	81 (62–81 cm)	215 (165–215 cm)
Paukštis sekretorius (Sagittarius serpentarius)	4,5 (2,3–4,5 kg)	152 (90–152 cm)	165 (120–165 cm)
Karališkasis erelis (Aquila heliaca)	4,55 (2,45–4,55 kg)	90 (72–90 cm)	216 (180–216 cm)
Baltapilvis jūrinis erelis (Haliaeetus leucogaster)	4,5 (1,8–4,5 kg)	90 (66–90 cm)	220 (178–220 cm)
Didysis apuokas žuvininkas (Bubo blakistoni)	4,6 (3,15–4,6 kg)	72 (60–72 cm)	190 (175–190 cm)
Didysis apuokas (Bubo bubo)	4,5 (1,5–4,5 kg)	75 (58–75 cm)	200 (138–200 cm)

Smulkiausi pasaulio plėšrieji paukščiai

Daugiausiai pasaulio pačių smulkiausių plėšriųjų paukčių yra tikrųjų pelėdų (Strigidae) šeimoje.

Smulkiausi sakalinių (Falconiformes) būrio plėšrieji paukščiai

Rūšis	Didž. svoris	Didž. kūno ilgis	Ilgis tarp išskėstų sparnugalių
Juodakojis nykštukinis sakalėlis (Microhierax fringillarius)	28-55 g	14–17 cm	27–34 cm
Borneo nykštukinis sakalėlis (Microhierax latifrons)		15-17 cm
Apykaklinis nykštukinis sakalėlis (Microhierax caerulescens)	30-50 g	15-18 cm
Filipininis nykštukinis sakalėlis (Microhierax erythrogenys)	37-52 g	15-18 cm

Smulkiausi pelėdinių paukščių (Strigiformes) būrio plėšrieji paukščiai

Rūšis	Didž. svoris	Didž. kūno ilgis	Ilgis tarp išskėstų sparnugalių
Nykštukinė pelėda (Micrathene whitneyi)	36-48 g	12,5-14,5 cm	27 cm
Ilgablakstienė pelėdikė (Xenoglaux loweryi)	vid. apie 47,5 g	13–14 cm
Tamaulipo žvirblinė pelėda (Glaucidium sanchezi)	vid. apie 53 g	13,5-16 cm

Lietuvos plėšrieji paukščiai

Žemiau, Lietuvoje aptinkamų 44 rūšių plėšriųjų paukščių sąrašas, pagal mokslinę klasifikaciją:

Dieniniai plėšrieji paukščiai

• Sakalinių paukščių (Falconiformes) būrys:
  • Vanaginių (Accipitridae) šeima – Lietuvoje 21 rūšis:
    • Grifų (Aegypiinae) pošeimis:
      • Tikrųjų grifų (Gyps) gentis:
        • Palšasis grifas (Gyps fulvus). Ypač retai užklystantis į Lietuvą. Lietuvoje neperi.
    • Suopių (Buteoninae) pošeimis:
      • Jūrinių erelių (Haliaeetus) gentis:
        • Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas ir žiemojimo metu. Lietuvoje peri.
      • Tikrųjų erelių (Aquila) gentis:
        • Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją. Reguliariai stebimas per migracijas, žiemoja retai. Lietuvoje peri atsitiktinai.
        • Stepinis erelis (Aquila nipalensis). Ypatingai retai užklystantis į Lietuvą. Lietuvoje neperi.
        • Karališkasis erelis (Aquila heliaca). Ypatingai retai užklystantis į Lietuvą. Lietuvoje neperi.
        • Didysis erelis rėksnys (Aquila clanga). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją. Reguliariai stebimas per migracijas. Lietuvoje peri atsitiktinai.
        • Mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas. Lietuvoje peri.
        • Nykštukinis erelis (Aquila pennata). Nereguliariai užskrendantis į Lietuvą. Lietuvoje neperi.
      • Tikrųjų suopių (Buteo) gentis:
        • Tūbuotasis suopis (Buteo lagopus). Lietuvoje reguliariai stebimas per migracijas ir žiemojimo metu. Lietuvoje neperi.
        • Stepinis suopis (Buteo rufinus). Ypatingai retai užklystantis į Lietuvą. Lietuvoje neperi.
        • Paprastasis suopis (Buteo buteo). Reguliariai pastebimas per migracijas ir žiemojimo metu. Lietuvoje peri.
    • Gyvatėdžių (Circaetinae) pošeimis:
      • Gyvatėdžių (Circaetus) gentis:
        • Gyvatėdis (Circaetus gallicus). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas. Lietuvoje peri atsitiktinai.
    • Vanagų (Accipitrinae) pošeimis:
      • Tikrųjų vanagų (Accipiter) gentis:
        • Vištvanagis (Accipiter gentilis). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas ir žiemojimo metu. Lietuvoje peri.
        • Paukštvanagis (Accipiter nisus). Reguliariai pastebimas per migracijas ir žiemojimo metu. Lietuvoje peri.
    • Peslių (Milvinae) pošeimis:
      • Tikrųjų peslių (Milvus) gentis:
        • Rudasis peslys (Milvus milvus). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją. Reguliariai stebimas per migracijas. Lietuvoje peri atsitiktinai.
        • Juodasis peslys (Milvus migrans). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas, bet žiemoja retai ar atsitiktinai. Lietuvoje peri.
    • Vapsvaėdžių (Perninae) pošeimis:
      • Vapsvaėdžių (Pernis) gentis:
        • Vapsvaėdis (Pernis apivorus). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas. Lietuvoje peri.
    • Lingių (Circinae) pošeimis:
      • Lingių (Circus) gentis:
        • Nendrinė lingė (Circus aeruginosus). Reguliariai pastebima per migracijas, bet žiemoja retai ar atsitiktinai. Lietuvoje peri.
        • Javinė lingė (Circus cyaneus). Reguliariai pastebima per migracijas ir žiemojimo metu. Lietuvoje peri atsitiktinai.
        • Stepinė lingė (Circus macrourus). Nereguliariai užskrendanti į Lietuvą. Lietuvoje neperi.
        • Pievinė lingė (Circus pygargus). Įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją. Reguliariai pastebima per migracijas. Lietuvoje peri.
  • Žuvininkinių (Pandionidae) šeima – Lietuvoje ir pasaulyje 1 rūšis:
    • Erelių žuvininkų (Pandion) gentis:
      • Erelis žuvininkas (Pandion haliaetus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas. Lietuvoje peri.
  • Sakalinių (Falconidae) šeima – Lietuvoje 9 rūšys:
    • Tikrųjų sakalų (Falco) gentis:
      • Medžioklinis sakalas (Falco rusticolus). Nereguliariai užskrendantis į Lietuvą. Joje žiemoja retai arba atsitiktinai. Lietuvoje neperi.
      • Taurusis sakalas (Falco cherrug). Ypatingai retai užskrendantis į Lietuvą. Lietuvoje neperi.
      • Sakalas keleivis (Falco peregrinus). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas, žiemoja retai. Lietuvoje peri atsitiktinai.
      • Eleonoros sakalas (Falco eleonorae). Ypatingai retai užskrendantis į Lietuvą. Lietuvoje neperi.
      • Sketsakalis (Falco subbuteo). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas. Lietuvoje peri.
      • Pelėsakalis (Falco tinnunculus). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas ir žiemojimo metu. Lietuvoje peri.
      • Stepinis pelėsakalis (Falco naumanni). Ypatingai retai užskrendantis į Lietuvą. Lietuvoje neperi.
      • Startsakalis (Falco columbarius). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas ir žiemojimo metu. Lietuvoje peri atsitiktinai.
      • Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus). Į Lietuvą užskrendantis paukštis, reguliariai pastebimas migracijų metu. Lietuvoje neperi.

Naktiniai ir sutemų plėšrieji paukščiai

• Pelėdinių paukščių (Strigiformes) būrys
  • Tikrųjų pelėdų (Strigidae) šeima – Lietuvoje 12 rūšių:
    • Didžiųjų apuokų (Bubo) gentis:
      • Didysis apuokas (Bubo bubo). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją. Reguliariai pastebimas žiemojimo metu. Lietuvoje peri atsitiktinai ar lokaliai.
      • Baltoji pelėda (Bubo scandiacus). Į Lietuvą užskrenda nereguliariai. Lietuvoje neperi.
    • Pelėdų (Strix) gentis:
      • Laplandinė pelėda (Strix nebulosa). Į Lietuvą užskrenda nereguliariai. Lietuvoje neperi.
      • Uralinė pelėda (Strix uralensis). Įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją. Reguliariai pastebima žiemojimo metu. Nėra žinoma ar peri Lietuvoje.
      • Naminė pelėda (Strix aluco). Reguliariai pastebima per migracijas ir žiemojimo metu. Peri Lietuvoje.
    • Raibųjų pelėdų (Surnia) gentis:
      • Raiboji pelėda (Surnia ulula). Į Lietuvą nereguliariai užskrendanti rūšis, žiemoja retai ar atsitiktinai.
    • Mažųjų apuokų (Asio) gentis:
      • Balinė pelėda (Asio flammeus). Įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją. Reguliariai pastebima per migracijas, bet žiemoja retai ir atsitiktinai. Lietuvoje peri lokaliai ir atsitiktinai.
      • Mažasis apuokas (Asio otus). Reguliariai pastebimas per migracijas ir žiemojimo metu. Peri Lietuvoje.
    • Lutučių (Aegolius) gentis:
      • Lututė (Aegolius funereus). Įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją. Reguliariai pastebima per migracijas ir žiemojimo metu. Peri Lietuvoje.
    • Pelėdikių (Athene) gentis:
      • Pelėdikė (Athene noctua). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 4(I) kategoriją. Sėsli, peri Lietuvoje.
    • Apuokėlių (Otus) gentis:
      • Apuokėlis (Otus scops). Į Lietuvą nereguliariai užskrenda iš pietinių kraštų. Lietuvoje neperi.
    • Žvirblinių pelėdų (Glaucidium) gentis:
      • Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum). Įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją. Reguliariai pastebima per migracijas. Lietuvoje peri.
  • Liepsnotųjų pelėdų (Tytonidae) šeima – Lietuvoje 1 rūšis:
    • (Tyto) gentis:
      • Liepsnotoji pelėda (Tyto alba). Įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 4(I) kategoriją. Reguliariai pastebima žiemojimo metu. Lietuvoje peri.

Nuorodos

• Lietuvos raudonoji knyga
• Lietuvos ornitologų draugija (birdlife.lt)
• Žiedavimas (ziedavimas.com)
• Paukščių pasaulis (orni.lt)
• The International Centre for Birds of Prey (icbp.org), anglų kalba
• owls.org, anglų k.
• owlpages.com, anglų k.