Vikisritis:Paukščiai

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Biologijos PAUKŠČIŲ vikisritis

Paukščiai(lot.Aves) – stuburiniųklasė. Tai dvikojai, šiltakraujai, kiaušinius dedantys stuburiniai, kuriems būdingos plunksnos, sparnais virtusios priekinės galūnės, bedančiai snapai ir tuščiaviduriai kaulai. Paukščius tiria zoologijos mokslo šaka ornitologija. Paukščiai gyvena visuose žemynuose, iš viso pasaulyje žinoma virš 9000 paukščių rūšių. Apie 120–130 paukščių rūšių išnyko per žmonijos istorijos laikotarpį. Paukščių klasė yra labai diferencijuota, vieni paukščiai minta nektaru, kiti sėklomis, vabzdžiais, žuvimisar kitais paukščiais, smulkiais ar stambesniais žinduoliais. Didžioji dalis paukščių gali skraidyti, tačiau yra ir neskraidančių rūšių (pvz., pingvinai, kiviai).

Pagrindiniai puslapiai[taisyti | redaguoti kodą]

Geriausi straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]


Susijusios mokslo šakos[taisyti | redaguoti kodą]

Susijusios vikisritys[taisyti | redaguoti kodą]

Mėlynoji zylė (Parus caeruleus)
Kovas (Corvus frugilegus

Metų paukštis[taisyti | redaguoti kodą]

Rinktinis straipsnis: Paukščių anatomija[taisyti | redaguoti kodą]

Paukščiai yra specializuota aukštesniųjų stuburinių grupė, prisitaikiusi skraidyti. Genetiškai paukščiai yra artimi ropliams ir laikomi progresyvia pastarųjų atšaka. Paukščių sudėtingesnė nervų sistema, greitesnė medžiagų apykaita, o kūno danga geriau sulaiko šilumą ar saugo nuo šalčio, jų veisimosi būdas taip pat tobulesnis.

Paukščių oda plona ir sausa, dėl to skrydžio metu lengvai juda raumenys. Jai būdingi įvairūs raginiai dariniai, kurie formuojasi iš epidermio. Viršutinį ir apatinį paukščio žandus dengia raginė makštis, vadinama ramfoteka, iš kurios sudarytas snapas. Jo forma labai priklauso nuo maisto rūšies ir nuo maisto paėmimo būdo. Viršutinė dalis vadinama antsnapiu, apatinė – posnapiu. Antsnapio pamatas dažnai turi tam tikrą minkštą odelę, vadinamą vaškine (ceroma). Ji ryškiausia pas dieninius plėšriuosius paukščius. Raginė makštis nuolat atsinaujina – viršutiniai sluoksniai nusilukštena, o iš vidaus atauga nauji. Makšties spalva keičiasi pagal metų laikus, taip pat jauniklių ji kitos spalvos arba skiriasi patinų ir patelių, pavyzdžiui, varnėno snapas pavasarį geltonas, rudenį juosvas, juodojo strazdo patino snapas geltonas, patelės juosvas.


Paukščių skeletai.
Didžioji zylė ir bukutis lesykloje.

Sezoninis straipsnis: lesykla[taisyti | redaguoti kodą]

Lesykla - įrenginys skirtas maitinti paukščius lauke. Lesyklos lankomumas priklauso nuo jos įrengimo vietos, pateikiamo maisto įvairovės. Skirtingiems paukščiams reikalingas kitoks maistas. Dažniausiai į lesyklas dedamos įvairios sėklos - soros, saulėgrąžos, dygmino, dagio ar rapso sėklytės. Lesyklos neretai įrengiamos, kad prie namų būtų galima stebėti paukščius.

Lesyklos būna labai įvairaus dydžio ir įvairių konstrukcijų. Vienos skirtos įvairioms paukščių rūšims, kitos tik kelioms, kurios maitinasi panašiu maistu. Populiariausia - mažo namelio ar dėžutės pavidalo. Ji paprastai turi stogelį, apsaugantį lesalą nuo lietaus, sniego ar šlabdribos.


Trokštamiausi straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Pageidaujami straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Pageidaujami straipsniai (gentys, rūšys)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagerink[taisyti | redaguoti kodą]

Merops hirundineus