Žolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žolė

Žolėaugalas (paprastai – gaubtasėklis), kurio antžeminė dalis nesumedėjusi, žiemą dažniausiai sunyksta. Nuo medžio (ir krūmo) skiriasi tuo, kad neturi antrinio gaminamojo audinio brazdo arba turi tik jo užuomazgą. Didžiąją dalį žolės masės sudaro pagrindinis audinys parenchima.

Žolių yra vienmečių, dvimečių ir daugiamečių. Jos (net ir daugiametės) anksti pradeda žydėti ir derėti, jų sėklų derlius palyginti su vegetatyvine mase yra didesnis negu medžių ir krūmų.

Žolės plinta daug greičiau negu sumedėję augalai, jų kartų kaita dažnesnė. Tai lemia didelį žolių evoliucijos tempą: jų formos labai įvairios, jos prisitaikiusios augti ir labai nepalankiomis sąlygomis, dėl to dažniausiai yra augalinės dangos dominantai.

Manoma, kad žolė kilo iš sumedėjusių gaubtasėklių.

Žolė

Žodžio kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Rulonas, kuriame yra žolė gyvuliams šerti žiemą

Žodis yra pagal savo kilmę glaudžiai susijęs su žalia spalva, kuri yra būdinga žolei. Lietuvių kalboje ir įvairiose tarmėse a kaitaliojasi su o, ypač slaviškuose skoliniuose, pvz., bogaty -> „bagotas“ (t. y. turtingas). Taip ir žolė bus kilusi nuo žodžio žalia(s). Panaši žolės etimologija yra būdinga ir kitose indoeuropiečių kalbose, pvz., latv. zāle -> zaļš, angl. grass -> green, vok. Gras -> grün.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose

Vikiteka