Irena Abarytė-Stanevičienė
| Irena Abarytė-Stanevičienė | |
|---|---|
| Gimė | 1952 m. vasario 21 d. Šniukštai, Zarasų rajonas |
| Mirė | 2018 m. kovo 29 d. (66 metai) Utena |
| Tėvas | Antanas Abaris |
| Vaikai | Elena Stanevičiūtė |
| Veikla | muzikos mokytoja, chorvedė |
| Alma mater | 1975 m. LSSR konservatorija |
Danguolė Irena Abarytė-Stanevičienė (1952 m. vasario 21 d. Šniukštuose, Zarasų rajonas – 2018 m. kovo 29 d. Utenoje) – Lietuvos muzikos mokytoja bei chorvedė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1961–1970 m. Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (dėst. J. Svirskienė) mokėsi choro dirigavimo. 1970–1975 m. choro dirigavimą studijavo LSSR konservatorijoje vyr. dėst. Hermano Perelšteino klasėje. Studijų metais dirbo Vilniaus miesto medicinos darbuotojų dainų ir šokių ansamblyje „Rūta“, pagalbinėje mokykloje-internate suorganizavo vaikų chorą, buvo berniukų choro „Ąžuoliukas“ chormeisterė, M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos koncertmeisterė ir chormeisterė, dainavo kameriniame konservatorijos chore. 1991–1994 m. Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre lankė chorvedžių kursus (tuometinis vadovas prof. Anicetas Arminas).
1975–1980 m. buvo Lietuvos valstybinio dainų ir šokių liaudies ansamblio „Lietuva“ chormeisterė. Kurį laiką buvo Vilniaus miesto projektavimo instituto merginų vokalinio ansamblio vadovė, dainavo Lietuvos mokslų akademijos folkloriniame ansamblyje bei Lietuvos meno darbuotojų rūmų kameriniame chore, buvo Vilniaus termoizoliacijos instituto folklorinio ansamblio ir moterų choro vadovė, Respublikinių profsąjungų Kultūros rūmų tautinių šokių „Vaiva“ vokalinės grupės vadovė, 1987–1990 m. Vilniaus 22-osios vidurinės mokyklos moksleivių mišriojo choro „Vieversys“ chormeisterė, Lietuvos finansų ministerijos Skaičiavimo centro folklorinį ansamblį parengė 1988 m. išvykai į Punską (Lenkija).
Nuo 1989 m. dirbo Vilniaus 40-osios („Minties“) vidurinės mokyklos vaikų chorų ir vokalinių ansamblių vadove. Jaunučių chorą parengė 1990 bei 1991 m. vaikų ir jaunimo chorų festivaliui „Dainuok, jaunoji Lietuva“, kur abu kartus tapo laureatu; jaunučių ir jaunių chorai dalyvavo 1992 m. Pietryčių Lietuvos vaikų ir jaunimo šventėje ir 1993 m. Lietuvos jaunimo mažojoje dainų šventėje Vilniaus Kalnų parke. 1995–1996 m. dirbo Vilniaus S. Stanevičiaus vidurinės mokyklos pradinių klasių muzikos mokytoja ir jaunučių choro vadove. 1996 m. parengė tris chorus Vilniaus Jaunimo menų šventei. „Minties“ vidurinės mokyklos pagrindinis vaikų choras nemažai koncertavo, giedojo Vilniaus ir kitų miestų bažnyčiose, 1996 ir 1997 m. koncertavo Lenkijoje, dalyvavo 1994 I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Vilniuje, 1996 m. tarptautiniame vaikų ir jaunimo chorų festivalyje „Dainų versmė“ Vilniuje laimėjo pirmąją vietą, 1997 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės konkurse laureato vardą, o 1997 m. XI tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje pelnė trečiąją vietą.
I. Stanevičienė nuo 1977 m. buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos (muzikos akademijos) Choro dirigavimo katedros koncertmeisterė, dirigavo ir padėjo organizuoti Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo festivalius bei dainų šventes. 1996 m. dirigentei buvo suteikta vyresniosios muzikos mokytojos kvalifikacijos kategorija.
Palaidota Antazavės kapinėse.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.