Luna 20

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Luna 20
Luna sample return and Lunokhod lunar rover models.jpg
Misijos statistika
Pavadinimas Luna 20
Įgulos narių skaičius Bepilotis
Įgulos nariai
Raketa Proton 8K82K + Blok D
Paleidimo vieta Baikonuro kosmodromas, 81/24 aikštelė
Paleidimo data 1972 m. vasario 14 d., 03:27:59 UTC
Nusileidimo vieta 3°32′ š. pl. 56°33′ r. ilg. / 3.533°š. pl. 56.550°r. ilg. / 3.533; 56.550
Misijos trukmė 11 d.
Misijos tikslas nusileidimas ant Mėnulio, uolienų mėginio paėmimas

„Luna 20“ (Je-8-5 serija) buvo antra iš trijų sėkmingų TSRS bepiločių kosminių skrydžių programos „Luna“ misijų, kurios metu kosminis aparatas nusileido ant Mėnulio paviršiaus ir pargabeno Mėnulio uolienų mėginį. Aparato pargabentas mėginys svėrė 55 g.

2010 m. kovą NASA pranešė, kad „Lunar Reconnaissance Orbiter“ aptiko „Luna 20“.[1]

Misija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Luna 20“ į Žemės orbitą iškeltas 1972 m. vasario 14 d., 03:27:59 UTC laiku. Į Mėnulio orbitą įskriejo vasario 18 d., o dar po trijų dienų sklandžiai nusileido ant Mėnulio paviršiaus kalnuotoje Apollonius aukštumų teritorijoje, netoli Derlingumo jūros (Mare Fecunditatis). Aparatas padarė keletą panoraminių nuotraukų. Mėnulio uolienų mėginiai buvo paimti jas išgręžus grąžtu. „Luna 20“ pakilimo pakopa nuo Mėnulio paviršiaus pakilo 1972 m. vasario 22 d. ir jau vasario 25 d., 19:19 UT laiku, nusileido Karkingiro upės saloje, 40 km į šiaurę nuo Žezkazgano, Kazachstane.

Pargabentas uolienų mėginys skyrėsi nuo to, kurį pargabeno „Luna 16“. Kitaip nei ankstesniajame mėginyje, kurį daugiausia sudarė bazalto uolienos (anortozito tebuvo apie 1–2 %), šio mėginio daugumą (50–60 %) sudarė labai senos Mėnulio aukštumų anortozito uolienų (daugiausia susidedančių iš lauko špato mineralų) dalelės. Amerikiečių „Apollo 16“ po dviejų mėnesių pargabeno panašios medžiagos mėginį. Kaip ir „Luna 16“ pargabentas gruntas, taip ir „Luna 20“ radinys buvo pasidalytas su amerikiečių ir prancūzų mokslininkais.

Įranga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aparatas svėrė 5727 kg. Jo įrangą sudarė stereo vaizdų fiksavimo sistema, nuotolinio valdymo išsitęsianti ranka, skirta mėginių paėmimui, ir radiacijos detektorius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. David, Leonard. "NASA Lunar Orbiter Spots Old Soviet Moon Landers", 2010-03-18.