Dvisparniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Diptera
Mėsinė musė (Sarcophaga carnaria)
Mėsinė musė (Sarcophaga carnaria)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Būrys: Dvisparniai
(Wikispecies-logo.svg Diptera)

Dvisparniai (lot. Diptera) – vabzdžių (Insecta) būrys. Turi tik vieną porą normaliai išsivysčiusių plėviškų sparnų. Antroji sparnų pora redukuota ir virtusi dūzgiais. Galva prie krūtinės prisegta laisvai. Burnos organai laižomieji arba duriamieji, tačiau niekada nebūna graužiamieji. Antenos nariuotos. Kojos ilgos, kartais net labai ilgos. Letenos 3-5 – narės. Sparnai su gyslomis, todėl atskirų rūšių gyslų skaičius ir jų išsidėstymas būna skirtingas. Pilvelis susideda iš 3-10 segmentų. Metamorfozė pilna. Lervos kirmėliškos išvaizdos, bekojės, dažniausiai su mažyte galva, tik uodų ji gerai matoma. Kai kurios lervos kenkia augalams, gyvena gyvų augalų audiniuose, kitos dvisparnių lervos gyvena puvėsiuose, srutose, mėšle, vandenyje. Yra ir plėšrių lervų, ir parazitinių, gyvenančių kitų gyvūnų kūne. Lėliukės laisvosios ir dengtosios. Suaugę dvisparniai minta dažniausiai žiedų nektaru. Kai kurios rūšys būna plėšrios arba minta šiltakraujų gyvūnų krauju. Kai kurie dvisparniai perneša infekcines ligas (pvz., tikrieji uodai ir kt.).

Pasaulyje yra apie 120 000 dvisparnių rūšių, Lietuvoje – daugiau kaip 3400.

Dvisparnių biologija[taisyti | redaguoti kodą]

Tai labiausiai išsivysčiusių vabzdžių būrys. Turi tik du priekinius sparnus. Antroji sparnų pora redukuota, virtusi dūzgais, jų viduje yra chordotonaliniai organai svarbūs vabzdžiams skrendant. Sparnai turi būdingą formą, pamatinė jų dalis praplatėjusi, o pats pamatas labai siauras, dažnai sudaro nedidelį išsikišimą- sparnelį. Dvisparniai tarp vabzdžių – geriausi skraidytojai. Kūno sandarai būdinga judri galva su labai didelėmis daugiafacetinėmis akimis, suagtinė krūtinė su liemeniniu arba stiebelišku pilvu. Burnos organai specifiniai laižomieji arba siurbiamieji, kartais redukuoti. Dvisparniai neturi polinkio rūpintis palikuonimis, statyti lizdus. Išskyrus : vadovaudamiesi uosle deda kiaušinius į terpę, kurioje gausu maisto.

Ūkinė reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Daug žalos gyvulininkystei padaro kraujasiurbiai: sparvos, piktmusės, moskitai, gumbiniai uodeliai, mašalai. Sparvos perneša tuliaremijos sukėlėjus. Naminius gyvulius parazituoja gyliai. Kopūstinė, svogūninė musės – daržovių kenkėjai. Kambarinė musė perneša daug ligų (dizenterija, vidurių šiltinė ir kt.). Piktmusė kandžioja naminius gyvulius rudens metu. Mėlynosios mėsinės musės deda kiaušinius į lavonus ar nepridengtą mėsą. Musė cė-cė platina miego ligą (Afrika). Kopūstinė musė deda kiaušinius į kopūstų daigus, jos lervos apėda kopūstų šaknis. Yra daug kitų žalingų musių – jos yra javų kenkėjos. Arklinio gylio patelė kiaušinius tvirtina prie arklio plaukų, vėliau patenka į žarnyną ir parazituoja. Naudingi dvisparniai: tai parazituojantys vabzdžių lervas tachinas. Kai kurių dvisparnių lervos naikina amarus. Genetinių laboratorinių tyrimų objektas – drozofila. Chironomidų lervos sudaro žymią žuvų maisto dalį tvenkinių ūkiuose, taip pat specialiai gaudomos akvariumų žuvims maitinti.

Lietuvos dvisparniai[taisyti | redaguoti kodą]

Pobūris. Uodiniai dvisparniai (Nematocera)

Pobūris. Musiniai dvisparniai (Brachycera)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Dvisparniai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka