Vincas Markevičius
Vincas Jonas Markevičius (1866 m. lapkričio 27 d. Giluišiuose, Seivų valsčiuje – 1938 m. vasario 21 d. Sangrūda, Punsko valsčius (Lietuva)) – ūkininkas, vienas žymiausių Lietuvos knygnešių.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Augo stambių ūkininkų šeimoje, buvo vienturtis sūnus ir nuo mažens pratinamas valdyti ūkį. Knygnešiauti pradėjo būdamas 30 metų, spaudą Prūsijoje imdavo iš J. Lapino ir O. Mauderodės spaustuvių Tilžėje. Turėjo per kelią nelanksčią koją, todėl knygų pernešimui per sieną samdydavo nešikus, o po to uždraustą literatūrą gabendavo vežimu. Su žandarais palaikydavo draugiškus santykius, kratos jo namuose buvo daromos paviršutiniškai. Įkliuvęs atsipirkdavo kyšiais, nors vieną kartą ir tas nepadėjo – buvo nuteistas ir dvejiems metams ištremtas į Alytų.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą savo sodyboje atidarė privačią mokyklą (mokytojavo Viktoras Vailokaitis). Po lietuvių – lenkų karinio konflikto 1918–1929 m. ir atsiradusios valstybinės sienos, iš turėtų 50 ha 43 liko Lietuvoje, o septyni – Lenkijoje. Iki gyvenimo pabaigos vertėsi žemės ūkiu.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jo vardas Kauno Karo muziejaus sodelyje amžiams įrašytas į Knygnešių sienelę. 2005 m. sausio 14 d. gimtajame Giluišių kaime atidengtas paminklinis akmuo su atminimo plokšte (skulptorius Kazimieras Duoba).