Ilona Vaškevičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ilona Vaškevičiūtė
Gimė 1954 m. vasario 21 d. (70 metų)
Kaunas
Veikla Lietuvos archeologė, pedagogė
Organizacijos Vilniaus pedagoginis universitetas
Pareigos docentė
Išsilavinimas humanitarinių mokslų daktarė
Alma mater Vilniaus universitetas

Ilona Vaškevičiūtė (g. 1954 m. vasario 21 d. Kaune) – Lietuvos archeologė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1971 m. baigė Kauno Adomo Mickevičiaus vidurinę mokyklą. 1976 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, apgynė diplominį darbą „Sargėnų kapinynas“ (vad. Adolfas Tautavičius), įgijo istoriko, istorijos ir visuomenės dėstytojo specialybę. 1993 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Pietinių žiemgalių dvasinė kultūra ir materialinė būtis V–XII amžiuje“.

19741994 m. ir nuo 1997 m. Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja. 19941997 m. Pilių tyrimų centro vyr. archeologė. Nuo 1996 m. ir Vilniaus pedagoginio universiteto Baltų proistorės katedros lektorė, nuo 2006 m. – docentė.

Žurnalo „Žiemgala“ redakcinės kolegijos narė. Lietuvos archeologijos draugijos narė.[1]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologinių tyrimų interesai: baltų genčių etninė istorija, laidojimo papročiai. Tyrinėti objektai: Lieporių kapinynas, Tuskulėnų masinių žudynių kapavietė (vad. Vytautas Urbanavičius), Vabalninko senkapis (Biržų rajonas), Linkuvos senkapis, Peleniškių spėjamo kapinyno vieta, (Pakruojo rajonas), Pušaloto senkapis, Kyburių senkapis, (Pasvalio rajonas), Pavirvytės kapinynas, Skėrių senkapis (Butikių) (Mažeikių rajonas), Raudondvario gyvenvietė (Kauno rajonas) Kriukų-Dvareliškių kapinynas, Kurmaičių-Linksmėnų kapinynas, (Joniškio rajonas), Kelmės dvarvietė, Rietavo senojo miesto vieta.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žiemgaliai V–XII amžiuje, monografija, Vilnius: VPU leidykla, 2004, 151, [1] p.
  • Tautų kraustymosi ir baltų genčių sklaidos laikotarpis, monografija, // Lietuvos istorija II dalis. (Geležies amžius). Vilnius. Baltos lankos. 2007, p. 173–297.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]