Sidnėjus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Sidnis)
Jump to navigation Jump to search
Sidnėjus
angl. Sydney
   Sydney COA.gif      City of Sydney Flag.svg   
Sydney opera house and skyline.jpg
Sidnėjaus operos rūmai

Sidnėjus
33°51′35.9″ p. pl. 151°12′40″ r. ilg. / 33.859972°š. pl. 151.21111°r. ilg. / 33.859972; 151.21111 (Sidnėjus)Koordinatės: 33°51′35.9″ p. pl. 151°12′40″ r. ilg. / 33.859972°š. pl. 151.21111°r. ilg. / 33.859972; 151.21111 (Sidnėjus)
Valstybė Australijos vėliava Australija
Valstija Naujasis Pietų Velsas Naujasis Pietų Velsas
Įkūrimo data 1788 m. sausio 26 d.
Gyventojų (2018) 5 230 330
Plotas 12 144,6 km²
Tankumas (2018) 431 žm./km²
Tinklalapis cityofsydney.nsw.gov.au/
Commons-logo.svg Vikiteka SidnėjusVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 166rev

Sidnėjus (angl. Sydney, anksčiau taip pat vartota forma − Sidnis[1]) – miestas Australijos pietryčiuose, Naujojo Pietų Velso valstijos sostinė. 5,2 mln. gyventojų (2018). Tai šalies finansinis centras[2]. Džeksono Uosto (angl. Port Jackson) ir Botanikos įlankų krante yra uostas. Taip pat yra tarptautinis oro uostas. Sidnėjaus pramonė daugiausia orientuota į vietinę rinką.[3] Miestas yra didžiausias ne tik Australijoje, tačiau ir visoje Okeanijoje.[4]

Yra Sidnėjaus metro, keletas universitetų, garsusis operos teatras (pastatytas 19581973 m., primena gėlės žiedą arba laivą), kuris 2007 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, Naujojo Pietų Velso dailės galerija, Australijos muziejus. Sausio mėnesį kasmet vyksta Sidnėjaus festivalis[5].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anglimi pieštos kengūros Hitkoto nacionaliniame parke netoli Sidnėjaus

Sprendžiant iš archeologinių radinių, būsimo miesto apylinkės buvo gyvenamos jau prieš 30 000 metų.[6] Manoma, kad pirmieji žmonės šioje Australijos dalyje galėjo pasirodyti dar anksčiau – prieš 45 000 – 50 000 metų.[7] Pirmasis vietinių gyventojų susitikimas su europiečiais įvyko 1770 m. balandžio 29 d., kai Anglijos karališkojo laivyno leitenanto Džeimso Kuko (angl. James Cook) vadovaujama ekspedicija išsilaipino Botanikos įlankoje, 13 km į pietus nuo dabartinio miesto centro. Susitikimas nebuvo draugiškas – aborigenai apmėtė anglus ietimis, anglai atsakė muškietų ugnimi.[8] Kukas Botanikos įlankoje ilgai neužtruko, tik 8 dienas, tyrinėjo apylinkes, surinko maisto, mokslinių pavyzdžių ir tęsė kelionę Australijos pakrante į šiaurę.

Prieš europiečių atsikėlimą Sidnėjaus apylinkėse gyveno 4 000 – 8 000 aborigenų, kurie priklausė 29 klanams. Istorikai nesutaria, kurioms aborigenų gentims šie klanai priklausė. Manoma, kad vandenyno pakrantėje gyveno Eora gentis, o toliau nuo kranto, iki Melynųjų kalnųDharug gentys. Į pietus nuo Botanikos įlankos gyveno Dharawal genties žmonės.[9]

Kolonijos įkūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karališkojo laivyno kapitonas Arturas Filipas įkuria Australiją 1788 m. sausio 26 d. Sidnėjaus įlankoje. Aldžernono Telmidžo (angl. Algernon Talmage) paveikslas

Po to, kai 1776 m. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė nepriklausomybę, Didžioji Britanija nebeturėjo, kur siųsti savo nuteistųjų. Todėl 1786 m. nuspręsta kurti naujas nuteistųjų kolonijas Džeimso Kuko prieš 16 metų atrastose žemėse. 1788 m. sausio 18 d. kapitono Arturo Filipo (angl. Arthur Phillip) vadovaujama 11 laivų flotilė su 850 nuteistųjų pasiekė Botanikos įlanką, tačiau vieta pasirodė netinkama gyventi dėl nederlingo dirvožemio ir gėlo vandens trūkumo. Sausio 26 d. flotilė apsistojo Sidnėjaus įlankoje keletą kilometrų į šiaurę nuo Botanikos įlankos (šiam įvykiui atminti kasmet švenčiama Australijos diena). Oficialiai kolonijos įkūrimas paskelbtas 1788 m. vasario 7 d. Iš pradžių koloniją norėta pavadinti Naujuoju Albionu, bet pasirinktas Sidnėjaus pavadinimas. 1790 m. leitenantas Viljamas Dauesas (angl. William Dawes) sudarė miesto planą, tačiau kolonijos lyderiai jį ignoravo. Dėl to šių laikų Sidnėjaus išsidėstyme pastebimas planavimo trūkumas.[10]

Nuteistojo menininko Tomo Vatlingo (angl. Thomas Watling) paveikslas Sidnėjaus įlankos šiaurinis vaizdas, 1794 m.

Nuo 1788 iki 1792 m. į koloniją atvežta 3546 nuteistų vyrų ir 766 moterų, daugiausiai „profesionalių nusikaltėlių“, kurie nemokėjo jokio kolonijos įkūrimui naudingo darbo. Pirmaisiais metais kolonijoje trūko maisto, nesisekė vystyti žemės ūkį. To meto kolonijos žemėlapiuose nematyti kalėjimų – nuteistųjų bausmė buvo deportacija, o ne įkalinimas.[11] Nuteistieji turėjo dirbti žemę, statyti pastatus, tiesti kelius, tiltus. Kolonijos padėtis pagerėjo po 1791 m., kai padaugėjo į koloniją atplaukiančių laivų ir pagyvėjo prekyba.

XIX a. pradžioje kolonijoje pradėjo daugėti laisvųjų žmonių. Bausmę atlikę nuteistieji gaudavo žemės, prie jų prisijungdavo tarnybą atlikę kareiviai, daugėjo ir lasvųjų atvykėlių iš Britanijos.

1790–1816 m. kolonijoje vyko konfliktai su aborigenais. Aborigenai vykdė partizaninį karą, puldinėdami europiečių naujakurius Sidnėjaus vakarinėje dalyje. Konfliktą pavyko baigti 1816 m., kai britų kariuomenės dalinys atliko reidą aborigenų stovykloje ir nužudė 14 vietinių gyventojų.

Kolonijos pirmaisiais metais būta konfliktų ir tarp pačių kolonistų. 1804 m. sukilo airių nuteistieji, o 1808 m. įvyko vienintelis kartas Australijos istorijoje, kai valdžia perimta, panaudojant karinę jėga: Naujojo Pietų Velso gubernatorius Viljamas Blajus (angl. William Bligh) buvo nušalintas nuo valdžios Naujojo Pietų Velso korpuso kariškių, vadovaujamų majoro Džordžo Džonstono (angl. George Johnston).

XIX amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sidnėjaus iliustracija, 1888 m.

Gubernatoriaus Laklano Makvorio (angl. Lachlan Macquarie) valdymo metais (18101821) Sidnėjus pamažu ėmė keistis iš nuteistųjų kolonijos į laisvą. Buvo statomi bankai, bažnyčios, įkurtos visuomeninių darbų ir labdaros organizacijos. Gubernatoriaus garbei pavadintoje Makvorio gatvėje buvo statomi reprezentaciniai valstybinių, kultūros įstaigų, visuomeniniai pastatai.

1840 m. į Sidnėjų atvežti paskutiniai nuteistieji. Tuo laiku Sidnėjus turėjo jau 35 000 gyventojų. 1851 m. Naujajame Pietų Velse rasta aukso, į koloniją pradėjo plūsti aukso ieškotojai. 1871 m. Sidnėjaus gyventojų skaičius pasiekė 200 000. Miestas klestėjo: Buvo statomi ištaigingi pastatai, viešbučiai, bibliotekos, muziejai, tiesiami geležinkeliai, vystoma uosto infrastruktūra.

XIX a. šeštajame dešimtmetyje radus aukso Viktorijos valstijoje, gyventojų prieaugis pradėjo mažėti, Melburnas pritraukdavo daugiau naujųjų atvykėlių. Nepaisant to, XX a. pradžioje Sidnėjus gyventojų skaičiumi pralenkė Melburną. XIX a. viduryje atsiradusi konkurencija tarp abiejų didmiesčių išlikusi iki šių laikų.[12]

XX ir XXI amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tramvajus miesto gatvėje 1920 m.

1901 m. sausio 1 d. susijungus šešioms kolonijoms, įkurta Australijos Sandrauga. Sidnėjus su 481 000 gyventojų tapo Naujojo Pietų Velso valstijos sostine. 1925 m. miesto gyventojų skaičius pasieke milijoną. 1932 m. pastatytas Sidnėjaus uosto tiltas, miestas turėjo vieną didžiausių pasaulyje tramvajų tinklų (veikė iki 1961 m.).

Sidnėjaus uostas 1932 m.

Sidnėjaus, kaip ir daugelio kitų industrinio pasaulio miestų ekonomiką palietė Didžioji depresija, trečdalis darbingo amžiaus gyventojų buvo bedarbiai. Antrojo pasaulinio karo metais darbo rankų ėmė trūkti: dėl karo reikmių miesto pramonė patyrė spartų augimą, vyriškose profesijose buvo įdarbinamos moterys. 1942 m. gegužę ir birželį Sidnėjaus uostą atakavo japonų povandeniniai laivai, būta aukų.

Miestas sparčiai augo ir po karo: 1950 m. mieste buvo 1,7 milijonai gyventojų, 1975 m. – beveik 3 milijonai. Atvyko daug imigrantų, miestas tapo internacionaliniu. Daug naudos miestui atnešė padidėjusi Australijos prekyba su Šiaurės Amerika ir Azija. Septintajame dešimtmetyje miesto cenre pradėti statyti dangoraižiai, 1973 m. atidarytas Sidnėjaus operos teatras, 1992 m. nutiestas Sidnėjaus uosto tunelis. 2000 m. mieste vyko vasaros olimpinės žaidynės. 2002 m. Sidnėjaus priemiesčiai labai nukentėjo nuo Mėlynuosiuose kalnuose kilusių gaisrų.

Geografinė padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sidnėjaus uosto įlanka

Sidnėjus įsikūręs Australijos pietryčiuose, Tasmano jūros pakrantėje. Vakaruose miestas siekia Mėlynuosius kalnus, šiaurėje – Hoksberio upę, pietuose – Voronoros plynaukštę. Jūros pakrantė raižyta, gausu įlankų ir užutėkių. Didžiausios jų – Suskaidytoji įlanka miesto šiaurėje, Džeksono Uosto įlanka miesto centre ir Botanikos įlanka pietuose. Miesto teritorija užima 1 788 km², aglomeracija – 12 368 km² plotą.[13] Į pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus uosto įlankos (Džeksono Uosto įlankos dalis) plyti Kamberlando lyguma, šiaurėje driekiasi slėnių išvagota Hornsbio plynaukštė. Iš pradžių miestas augo lygumoje, į šiaurę pradėjo plėstis tik pastačius Sidnėjaus uosto tiltą. Mieste yra virš 100 paplūdimių, iš kurių garsiausias – Bondajaus paplūdimys.

Miesto vakarinį pakraštį juosia Nepino upė, prie savo žiočių vadinama Hoksberio upe. Upės baseinas yra svarbiausias Sidnėjaus gėlo vandens šaltinis. Iš miesto vakarinių priemiesčių į Džeksono Uosto įlanką teka Paramatos upė, miesto pietuose į Botanikos įlanką teka Georges ir Cooks upės.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Smėlio audra Sidnėjaus centre 2009 m.

Pagal Kiopeno klimato klasifikaciją Sidnėjus yra drėgno subtropinio klimato juostoje. Miestui būdingos šiltos, kartais karštos vasaros, vėsios žiemos ir gana tolygiai per visus metus pasiskirstę krituliai[14] (šiek tiek drėgnesnis yra pirmas pusmetis). Vidutinė metinė oro temperatūra +17,5 °C. Šilčiausi mėnesiai – sausis ir vasaris, šalčiausias – liepa. Žiemą oro temperatūra retai kada nukrenta žemiau +5 °C, šalnos pasitaiko tik labiau nuo vandenyno nutolusiuose vakariniuose Sidnėjaus priemiesčiuose. Miesto centre oro temperatūra viršija +30 °C vidutiniškai 14,9 dienų per metus, priemiesčiuose – nuo 35 iki 65 dienų per metus. Karščiausi – vakariniai priemiesčiai. Šilčiausia temperatūra miesto centre, +45,8 °C, užregistruota 2013 m. sausio 18 d., šalčiausia, +2,1 °C – 1932 m. birželio 22 d.

Vidutinė vandens temperatūra Sidnėjaus pakrantėje svyruoja nuo +18,6 °C rugsėjį iki +23,7 °C vasarį.[15]

Per metus mieste vidutiniškai iškrinta 1213,4 mm kritulių. Vasarą būdingos liūtys su perkūnija, žiemą – šaltojo atmosferos fronto nešami lietūs. Tropiniai ciklonai miestą pasiekia retai. Dėl El Ninjo–Pietų Osciliacijos reiškinio miestą ištinka ilgos, krūmynų gaisrus sukeliančios sausros, ir stiprios, potvynius sukeliančios liūtys. 2009 m. rugsėjo 23 d. miestas patyrė didžiausią per 70 metų smėlio audrą.[16]

Nuvola apps kweather.svg Sidnėjaus klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė aukščiausia °C 26,0 25,8 24,8 22,5 19,5 17,0 16,4 17,9 20,1 22,2 23,7 25,2 21,8
Vidutinė temperatūra °C 23,0 23,1 21,7 20,7 16,5 13,9 13,0 14,3 16,6 18,6 20,0 21,2 18,5
Vidutinė žemiausia °C 18,8 18,9 17,6 14,7 11,6 9,3 8,1 9,0 11,1 13,6 15,7 17,6 13,8
Krituliai mm 101,4 117,3 131,4 127,1 117,4 133,5 95,7 80,2 68,1 76,7 83,8 77,1 1 213,4
Duomenys: Sidnėjaus klimatas[17]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kinų naujųjų metų šventė Sidnėjaus Kinų kvartale

Sidnėjus yra didžiausias pagal gyventojų skaičių Australijos miestas, pralenkęs Melburną XX a. pradžioje. 1925 m. miesto gyventojų skaičius pasiekė vieną milijoną, 1962 m. – du, 2016 m. – penkis.[18] 2018 m. birželį miesto aglomeracijoje buvo 5 230 330 gyventojų, per metus gyventojų skaičius padidėjo 93 411 arba 1,8 % – šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai visose Australijos valstijų ir teritorijų sostinėse (1,9 %).[19] Sidnėjaus aglomeracijoje yra 4 tankiausiai gyvenami Australijos priemiesčiai, turintys daugiau nei 13 000 gyventojų vienam km².[20] Miesto gyventojų skaičius nuolat auga, bet pastaraisiais metais dėl didelio gyventojų tankumo ir augančių būsto kainų dalis gyventojų miestą palieka. Pagal dabartines Australijos miestų gyventojų prieaugio tendencijas, Sidnėjus praras didžiausio Australijos miesto statusą ir nusileis Melburnui apie 2025 m.[21]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimimo šalis (2016)[22]
Gimimo vieta Skaičius
Australija 2 752 119
Kinija 224 685
Anglija 151 614
Indija 130 573
Naujoji Zelandija 86 526
Vietnamas 81 045
Filipinai 75 480
Libanas 55 979
Pietų Korėja 49 508
Honkongas 40 577
Italija 40 492
Irakas 39 237
Pietų Afrika 35 313
Fidžis 31 510
Nepalas 30 424

Nuo 1840 iki 1930 m. dauguma Sidnėjaus imigrantų buvo iš Britų salų ir Kinijos. Mieste gyvena didžiausia kinų bendruomenė Australijoje. 2016 m. gyventojų surašymo duomenimis pagal kilmę Sidnėjaus gyventojai buvo pasiskirstę:

2016 m. surašymo duomenimis, 42,9 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, tik 33,1 % gyventojų abu tėvai buvo gimę Australijoje. Pagal imigrantų proporciją Sidnėjus buvo aštuntoje vietoje tarp pasaulio didmiesčių. Daugiausia miesto gyventojų, gimusių už Australijos ribų, buvo iš Kinijos (4,7 %), Anglijos (3,1 %), Indijos (2,7 %), Naujosios Zelandijos (1,8 %) ir Vietnamo (1,7 %).[23]

Kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. gyventojų surašymo duomenimis 38,2 % Sidnėjaus gyventojų namuose vartojo kitą nei anglų kalbą. Daugiausia buvo kalbama kinų (4,7 %), arabų (4,0 %), Kantono kinų (2,9 %), vietnamiečių (2,1 %) ir graikų (1,6 %) kalbomis.[23]

Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. gyventojų surašymo duomenimis 56,7 % Sidnėjaus gyventojų buvo krikščionys. Katalikais save nurodė 25,1 %, anglikonais – 12,0 %, musulmonais – 5,3 % gyventojų. 24,6 % gyventojų buvo netikintys, 8,8 % – religijos nenurodė.[23]

Infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Light Horse Interchange Sidnėjaus vakaruose – didžiausia skirtingų lygmenų sankryža Pietų pusrutulyje

Sidnėjus turi platų kelių, geležinkelių ir dviračių takų tinklą, tris oro uostus. Mieste veikia penkios viešojo transporto rūšys: traukiniai, autobusai, keltai, greitasis tramvajus ir metropolitenas. 2006 m. gyventojų surašymo duomenimis Sidnėjus buvo pirmaujantis Australijos didmiestis pagal naudojimąsi viešuoju transportu: 26,3 % miesto suaugusiųjų gyventojų juo vyko į darbą ir studijas.[24]

Mieste yra 160 km automagistralių ir greitkelių. Pagrindinė jų – miesto centrinę dalį juosianti 110 km ilgio žiedinė automagistralė. Kitos automagistralės ir greitkeliai: M4 – vakarų, M5/F5 – pietvakarių, F3 greitkelis – šiaurės kryptimi.[25] Beveik visos automagistralės – mokamos, pagal mokamų kelių ilgį Sidnėjus pirmauja tarp visų pasaulio miestų. 2019 m. mieste buvo 9 mokami keliai, iki 2023 m. numatyta įrengti dar šešis.[26] Pagal 2016 m. gyventojų surašymo duomenis 59,8 % Sidnėjaus gyventojų į darba vyko lengvuoju automobiliu.[23]

Lengvojo tramvajaus linija jungia Sidnėjaus centrą su pietrytiniais priemiesčiais

XX a. pirmoje pusėje Sidnėjus turėjo 290 km ilgio tramvajų tinklą, vieną ilgiausių pasaulyje ir antrą po Londono Britanijos imperijoje. 1939 m. tramvajais pervežta 300 mln., 1945 – beveik 400 mln. keleivių. 1957 m. tinklas pradėtas ardyti, 1961 m. tramvajų eismas nutrauktas, pakeistas autobusais.[27] 1997 m. mieste įrengta pirmoji greitojo tramvajaus linija, 2019 m. pabaigoje buvo jau du maršrutai, bendras linijų ilgis – 24,7 km.[28] 2018–2019 finansiniais metais greitaisiais tramvajais pervežta 11,2 mln. keleivių.[29]

Miesto autobusų paslaugas buvusių tramvajų maršrutuose teikia valstybinis State Transit Authority operatorius, kitur – privatūs operatoriai, iš dalies finansuojami valstijos. Visi autobusai turi vieningą bilietų sistemą. 2018–2019 finansiniais metais miesto autobusais pervežta 349 mln. keleivių.[29] Sidnėjuje veikia 13 NightRide naktinių autobusų maršrutų, skirtų pakeisti naktimis nekursuojančius priemiestinius traukinius.

Nuo 1934 iki 1959 m. mieste veikė dvi atskiros troleibusų linijos.

Sidnėjaus Centrinė geležinkelio stotis

Priemiestinius traukinius aptarnauja Sydney Train valstybinis operatorius, mieste veikia 9 priemiestinių traukinių linijos. 2018–2019 finansiniais metais Sidnėjaus priemiestiniais traukiniais pervežta virš 377 mln. keleivių.[30] Regioninius traukinių reisus aptarnauja NSW TrainLink operatorius. Regioniniai traukiniai skirstomi į Intercity ir Regional. Intercity traukiniai kursuoja 4 kryptimis iki Maunt Viktorijos, Niukaslo, Kajamos ir Golberno stočių, Regional – iki Brisbano, Armideilio, Melburno, Kanberos, Dabo ir Broken Hilio.[31] Journey Beyond Rail Expeditions bendrovės Indian Pacific transkontinentinis traukinys kartą per savaitę jungią Sidnėjų su Adelaide ir Pertu.

2019 m. gegužės 29 d. mieste pradėjo veikti pirmoji, 36 km ilgio, metropoliteno linija, besidriekianti nuo Tallawong iki Chatswood priemiestinių rajonų, apimanti 13 stočių. Linija daugiausia įrengta po žeme. Tai pirmoji Australijoje visiškai automatizuota metro sistema.

Alexander keltas

Keltų paslaugas teikia valstybinė Sydney Ferries bendrovė ir keletas privačių operatorių. Keltai kursuoja Sidnėjaus uosto įlanka ir Paramatos upe, jais kaip viešojo transporto dalimi naudojasi miesto gyventojai ir turistai, keletas maršrutų – daugiausiai turistiniai. 2018–2019 finansiniais metais miesto keltais pervežta 16 mln. keleivių.[29] Mieste yra keletas nemokamų automobilių keltų.

Sidnėjaus jūrų uosto terminalai įrengti Džeksono Uosto ir Botanikos įlankoje. Botanikos įlankos uostas atidarytas 1979 m. ir šiuo metu yra vienas didžiausių Australijoje konteinerių uostų. Keleivinių kruizinių laivų krantinės – Sidnėjaus Uosto įlankoje.

8 km į pietus nuo miesto centro, Botanikos įlankos pakrantėje yra didžiausias Australijoje Sidnėjaus tarptautinis oro uostas, per metus aptarnaujantis virš 40 mln. keleivių. Oro uoste savo pagrindinę bazę turi didžiausia Australijos oro linijų bendrovė Qantas, o antrines bazes – Virgin Australia ir Jetstar Airways. Iš oro uosto vykdomi skrydžiai daugiau nei 90 kryptimis,[32] populiariausi reisai – į Melburną, Brisbaną, Gold Koustą, Adelaidę, Pertą, Oklandą ir Singapūrą.[33] Bankstauno oro uostas Sidnėjaus pietvakariuose daugiausiai skirtas bendrajai aviacijai, jame vykdomi ir čarteriniai reisai bei nedideli krovinių pervežimai. Kamdeno oro uostas – pagalbinis Bankstauno oro uostui, skirtas bendrajai aviacijai. Miesto vakaruose statomas naujas tarptautinis Vakarų Sidnėjaus oro uostas.

Voragambos tvenkinys

Inžineriniai tinklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geriamas vanduo Sidnėjui tiekiamas iš 11 tvenkinių ir vandens gėlinimo įmonės. Tvenkiniai įrengti į vakarus ir pietus nuo miesto, daugiausiai Nepino-Hoksberio upės baseine. Didžiausias jų – Voragambos tvenkinys, vienas didžiausių vandens tiekimui skirtų tvenkinių pasaulyje.[34] Vandens gėlinimo įmonė atidaryta 2010 m., Botanikos įlankos pietiniame krante. Dirbdama didžiausiu pajėgumu įmonė gali tiekti Sindėjui apie 15 % reikiamo vandens kiekio. Įmonė neveikia, kai vandens kiekis tvenkiniuose pasiekia 70 % tvenkinių talpos.[35] Už vandens tiekimą atsakinga valstybinė WaterNSW bendrovė.

Elektrą miestui tiekia dvi bendrovės: Ausgrid ir Endeavour Energy.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 10 tomas. Mokslas, 1983, p. 140
  2. Irvine, Jessica. "Another shot at making city a finance hub", The Sydney Morning Herald, 2008. Nuoroda tikrinta 26 July 2014.
  3. Wade, Matt. "Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne", The Sydney Morning Herald, 2014. Nuoroda tikrinta 20 July 2014.
  4. Most Populous Cities In Oceania
  5. https://www.sydneyfestival.org.au/
  6. Richard Macey, Settlers' history rewritten: go back 30,000 years, The Sydney Morning Herald, 2007 m. rugsėjo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.
  7. Val Attenbrow, Sydney's Aboriginal Past: Investigating the Archaeological and Historical Records, Sydney: UNSW Press, 2010 m. P. 152–153. ISBN 978-1-74223-116-7. Nuoroda tikrinta 2020-01-03
  8. Once were warriors, The Sydney Morning Herald, 2002 m. lapkričio 11 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03
  9. Aboriginal people and place, Sydney Barani, 2013 m. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.
  10. Paul McGillick; Patrick Bingham-Hall, Sydney architecture, 2005 m. P. 14 to 15.
  11. History and heritage, The Rocks, 2014 m. Arhyvuota 2014-06-25. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.
  12. Luke Buckmaster, Emerald City rewatched – Melbourne-Sydney rivalry in a screwball dramedy, The Guardian, 2016 m. vasario 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.
  13. Greater Sydney, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.
  14. Climate and The Sydney 2000 Olympic Games, Australian Bureau of Statistics, 2000 m. sausio 25 d. Arhyvuota 2008 m. birželio 10 d. Nuoroda 2020-01-04.
  15. Sydney Sea Temperature, Seatemperature.org. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.
  16. Toni O'Loughlin, Australia engulfed by dust storms, The Guardian, 2009 m. rugsėjo 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.
  17. „Climate statistics for Australian locations“. Bureau of Meteorology. 2020 m. sausio 2 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.. 
  18. Media Release: Ten years of growth: Australia's population hot spots, Australian Bureau of Statistics, 2017 m. liepos 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.
  19. 3218.0 - Regional Population Growth, Australia, 2017-18, Main features, Australian Bureau of Statistics, 2019 m. kovo 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.
  20. Media Release: Inner Sydney, Australia's most densely populated, Australian Bureau of Statistics, 2013 m. balandžio 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.
  21. Benedict Brook, Sydney is shedding established residents while Darwin is shedding people full stop, News.com.au, 2019 m. kovo 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.
  22. Greater Sydney, 2016 Census Community Profiles, Australian Bureau of Statistics, 2019 m. liepos 12 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.
  23. 23,0 23,1 23,2 23,3 Greater Sydney, 2016 Census QuickStats, Australian Bureau of Statistics, 2019 m. liepos 12 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.
  24. Public transport use for work and study, Australian Bureau of Statistics, 2008 m. liepos 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.
  25. Andrew Haylen, Sydney’s road network: plans and prospects, Briefing Paper No 8/2015, NSW Parliamentary Research Service. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.
  26. Amanda Hoh, Sydney's growing toll road network world's most extensive and expensive, experts say, ABC News, 2019 m. vasario 26 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.
  27. Shooting through: Sydney by tram, Sydney Living Museums, 2009. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.
  28. Sydney’s new light rail opens 14 December from Circular Quay to Randwick, Transport info NSW, 2019. Arhyvuota 2019-12-09. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.
  29. 29,0 29,1 29,2 All modes historical patronage - Top Level Chart, Transport for NSW, 2020. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.
  30. Sydney Trains Annual Reports, Transport for NSW: Sydney Trains Annual Report 2018–19 Volume 1, 2019 m. lapkričio 19 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.
  31. Routes and timetables, NSW Transport. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.
  32. Overview, Sydney Airport. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.
  33. Sydney Airport (SYD). Nuoroda tikrinta 2020-01-06.
  34. Warragamba Dam, Australia's Largest Urban Water Supply Dam, WaterNSW. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.
  35. Murray Trembath, Desal plant to close down, The Leader, 2012 m. birželio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]