Žirgų lenktynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Žirgų lenktynės – žirgų sporto šaka, kurioje du ar daugiau žokėjų jodami žirgais varžosi, kuris greičiau įveiks tam tikrą atstumą ir pasieks finišą. Šio sporto pamatinis principas – kuris iš žirgų bus greitesnis – išliko nepakitęs nuo šio sporto pradmenų. [1]

Nors žirgų lenktynės kartais rengiamos tik dėl sportinio principo, didžioji dalis pasaulyje organizuojamų lenktynių neatsiejamos be lažybų.

Žirgų lenktynių rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulyje vyksta įvairios žirgų lenktynės, Lietuvoje pagrindinės šios rūšys: 

Lygiosios žirgų lenktynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lygiosios žirgų lenktynės.
Lygiosios žirgų lenktynės Arlingtono hipodrome, Ilinojuje

Lygiosios žirgų lenktynės yra populiariausia žirgų lenktynių sporto rūšis pasaulyje. Tai greičiausia iš visų jojimo sporto rungčių, jos metu žokėjai šuoliuoja visu greičiu stengdamiesi aplenkti varžovus ir pirmieji pasiekti finišą.

Lenktynių trasa dažniausiai yra ovalo formos. Pirmasis hipodromas pastatytas Anglijoje, Njumarketo mieste XVII a. pradžioje. Lietuvoje lenktynės vyksta Raseinių hipodrome, tai vienintelis hipodromas Baltijos šalyse, kuriame gali būti organizuojamos lygiosios žirgų lenktynės.[2]

Lenktynių distancija skiriasi: ji būna nuo 1000 m iki 3200 km. Prestižinėse pasaulinėse lenktynėse – Prix de l’Arc de Triomphe, Epsom Derby, Kentucky Derby – lenktyniaujama ilgose distancijose, taigi žirgai privalo būti ir greiti, ir ištvermingi. 

Žirgai su žokėjais burtais nustatyta tvarka išsirikiuoja starto vartuose. Teisėjas duoda starto signalą, nepaisydamas užsispyrusių ar blogai pastatytų žirgų. Žokėjus priima sprendimus visų lenktynių metu ir turi pritaikyti savo taktiką žirgo bėgimui. Norint pasiekti pergalę, reikia išnaudoti žirgo bėgseną, užimti gerą padėtį grupėje ir tinkamu momentu prieš finišą pasileisti visu greičiu. Jei žokėjus „neužspaustas“, jis gali pasirinkti, kuria tako dalimi joti tiesiąja. Posūkiuose geriausia laikytis kuo arčiau vidinio tako pakraščio.

Ristūnų lenktynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Ristūnų lenktynės.
Ristūnų lenktynės Adelaidėje

Ristūnų lenktynės, dar vadinamos žirgų su kinkiniais lenktynėmis, vyksta treke. Lenktynėse naudojamas vienvietis dviratis vežimas, o laimi žirgas, pirmasis kirtęs finišo liniją ir nepakeitęs bėgsenos.

Pirmosios lenktynės su kinkiniais buvo neoficialios ir jas organizavo fermeriai, o žirgai dažnai bėgdavo ristele arba eidine. XIX-ame amžiuje ristūnų lenktynės lygiagrečiai vystėsi JAV ir Europoje, tačiau JAV greitai buvo sukurta atskira lenktynių sistema skirtinguose trekuose; eidinė tapo populiaresnė nei ristele. 1864 m. Prancūzijoje įkurta ristūnų asociacija (Societe du Cheval) ir Jungtinių valstijų ristūnų asociacija suteikė žirgų su kinkiniais lenktynėms profesionalią struktūrą. Atsiradus totalizatoriams ir lažyboms, žirgų su kinkiniais lenktynės ypač išpopuliarėjo. Šiandien tokios lenktynės kaip JAV Roosevelt International arba Prancūzijos Prix d’Amerique sutraukia dešimtis tūkstančių žiūrovų.

Lietuvoje populiariausios – Sartų lenktynės, vykstančios kasmet nuo 1905 m.

Lažybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žirgų lenktynių vietose dažniausiai būna punktų, kuriuose galima lažintis dėl lenktynių baigties. Ši pramoga suteikia azarto stebėti bėgimus. Kiekviename bėgime dalyvaujantis žirgas pagal savo pajėgumą įvertinamas tam tikru koeficientu. Kuo didesnės žirgo galimybės laimėti, tuo mažesnis jo koeficientas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Sportas: Išsamus iliustruotas žinynas“. – Vilnius, 2003 m., p. 128–131.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]