Kanbera

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kanbera
angl. Canberra
   Canberra COA.png      Flag of the Australian Capital Territory.svg   
Parliament House at dusk, Canberra ACT.jpg
Parlamento rūmai

Kanbera
35°18′29″ p. pl. 149°07′28″ r. ilg. / 35.30806°š. pl. 149.12444°r. ilg. / 35.30806; 149.12444 (Kanbera)Koordinatės: 35°18′29″ p. pl. 149°07′28″ r. ilg. / 35.30806°š. pl. 149.12444°r. ilg. / 35.30806; 149.12444 (Kanbera)
Valstybė: Australijos vėliava Australija
Valstija: Australijos sostinės teritorija Australijos sostinės teritorija
Įkūrimo data: 1913 m. kovo 12 d.
Gubernatorius: Andrew Barr
Gyventojų (2017): 410 301
Plotas: 814,2 km²
Tankumas (2017): 504 žm./km²
Altitudė: 578 m
Commons-logo.svg Vikiteka: KanberaVikiteka

Kanbera[1] (angl. Canberra) – miestas Australijos pietryčiuose, valstybės sostinė. Miestas buvo įkurtas XX amžiaus pradžioje, kai Australija tapo britų dominija, o Sidnėjus ir Melburnas nepasidalijo teise būti sostine. Kanbera yra didžiausias Australijos vidaus miestas ir aštuntas pagal dydį miestas apskritai. Miestas yra šiaurinėje Australijos sostinės teritorijos dalyje; 280 km į pietvakarius nuo Sidnėjaus ir 660 km į šiaurės rytus nuo Melburno.

1901 m. sausio 1 d., Australija tapo šešių kolonijų federacija ir pasivadino sandrauga. 125-uoju skirsniu, naujoji Australijos konstitucija nurodė, kad Naująjame Pietų Velse ir bent 100 km nuo Sidnėjaus būtų įkurta sostinė. Nors buvo svarstomos įvairios Naujosios Pietų Velso sritys, 1908 m. buvo priimtas Vyriausybės įstatymas, kuriame buvo nurodyta įkurti sostinę Jaso–Kanberos regione. 1913 m. čia buvo įkurta nauja sostinė, jai suteiktas Kanberos pavadinimas.

Kanbera yra vienas iš nedaugelio Australijos miestų, kuris buvo suplanuotas pastatyti už valstijos ribų, pavyzdžiui kaip Vašingtonas Jungtinėse Valstijose arba Brazilija Brazilijoje. Paskelbus tarptautinį konkursą, jį laimėjo amerikiečių architektų Valterio Berlio Grifino ir Meriono Mahonio Grifino kandidatūra.[2] Grifinų plane vyravo geometriniai motyvai, tokie kaip apskritimai, trikampiai ir šešiakampiai, o planuojamas miesto centras buvo orientuotas į ašis, suderintas su reikšmingais topografiniais orientyrais. Miesto dizainui įtaką padarė ir „žaliųjų miestų judėjimas“, kai kurios miesto dalys apima didelius natūralios augalijos plotus.

Kanbera, kitaip negu kiti Australijos miestai, neturi vietinės valdžios. Australijos sostinės teritorijos asamblėja atlieka ir miesto valdžios, ir administracinio Australijos vieneto funkcijas.[3] Kanberoje yra įkurtos valstybinės būstinės, taip pat yra monumentų ir muziejų. Yra parlamento rūmai, oficiali generalgubernatoriaus rezidencija, Aukščiausiasis teismas. Tarp kultūrinių pastatų yra Australijos karo aukų memorialas, Nacionalinis Australijos universitetas, Karališkoji Australijos monetų kalykla, Australijos Sporto institutas, nacionalinė galerija, nacionalinis muziejus ir nacionalinė biblioteka. Mieste taip pat įsikūrusios įvairių šalių ambasados, tarptautinių įmonių būstinės, ne pelno siekiančios organizacijos.

2017 m. duomenimis, Kanberoje gyveno 410 301 gyventojas. Mieste didelę gyventojų dalį sudaro valstybės tarnautojai dalį. Lyginant su šalies vidurkiu, miesto gyventojai yra jaunesni, nedarbo lygis – mažesnis, vidutinė alga – didesnė; švietimo lygis yra aukštesnis.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastai teigiama, kad pavadinimas „Kanbera“ kilo nuo žodžių Kambera arba Canberry, tai čiabuvių kalba reiškia „susitikimo vietą“.[4] Alternatyvios versijos teigia, kad pavadinimas Canberra arba Nganbra reiškia „moters krūtis“ ir tai gali reikšti prie Kanberos susiketančius Juodąjį ir Ainslio kalnus.[5] 1920 m. buvo paplitusi versija, jog pavadinimas kilo nuo spanguolių (angl. cranberry), kurios gausiai auga šiose apylinkėse.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki atsikeliant europiečiams, Kanberos apylinkėse gyveno Australijos čiabuviai, daugiausiai Ngunavalai. Į pietus nuo Kanberos buvo galima aptikti Ngarigo ir Gandangaros gentis, rytuose gyveno Vandandianai, šiaurėje – Valgulai. Archeologiniai vietovės tyrinėjimai aptiko, kad buvo naudojamas akmuo, rasta uolų raižinių, kapų.[6] Ši veikla datuojama maždaug prieš 21 tūkst. metų.[7]

Europiečių atsikėlimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Blandelso kotedžas, datuojamas apie 1860 m., yra tik vienas iš kelių išlikusių europiečių pastatų.

Pirmieji europiečiai čia atvyko ir įsikūrė apie 1820-uosius.[8][9][10] Nuo 1820 iki 1824 m. čia buvo surengtos keturios ekspedicijos.[9][10] Pirmoji gyvenvietė datuojama 1823 m., 1826 m. kai kurias apylinkes (maždaug 405 ha) nusipirko Džošua Džonas Mūras ir pavadino Canberry.[11] Atvykstant daugiau europiečių, vietinių gyventojų skaičius sumažėjo dėl europiečių atvežtų ligų, tokių kaip raupai ir tymai.

Seniausias iki šiol išlikęs pastatas šiose yra anglikonų šv. Jono bažnyčia, kuri buvo konsekruota 1845 m.[12][13] Šv. Jono bažnyčios kieme yra įkurta seniausia Kanberos kapavietė.[14]

Sostinės įkūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parlamento rūmų atidarymas, 1927 m.

Kanberoje sostinę įkurti buvo nuspręsta dar XVIII a. [15][16] Po ilgų diskusijų kuris miestas, Sidnėjus ar Melburnas turėtų būti Australijos sostine,[17] buvo pasiektas kompromisas: naujoji sostinė turėjo būti pastatyta Naująjame Pietų Velse, mažiausiai 160 km atstumu nuo Sidnėjaus,[15] laikinąja sostine, kol bus pastatyta nauja, tapo Melburnas.[18] Buvo surengta apklausa, kur turėtų būti pastatyta naujoji sostinė,[19] parlamentas pasirinko Dalgečio (angl. Dalgety) miestelį, bet tam nepritarė Naujojo Pietų Velso valdžia.[19] 1906 m. buvo sutarta įkurti sostinę Jaso–Kanberos regione, arčiau Sidnėjaus.[20] 1911 m. buvo įkurta federalinės sostinės teritorija.[15]

1911 m. vidaus reikalų departamentas paskelbė tarptautinį konkursą, siekiant įkurti naują sostinę, konkursas baigėsi 1912 m. sausio 31 d. Buvo sulauktos 137 kandidatūros,[21] konkurso nugalėtojais ir teisę suprojektuoti miestą gavo amerikiečių architektai Walter Burley Griffin ir Marion Mahony GriffinČikagos.[22][23] 1912 m. valdžia pakvietė žmones siūlyti naujosios sostinės pavadinimą, buvo gauti 750 pasiūlymai. 1913 m. kovo 12 d.[24][25] ponia Denman, generalgubernatoriaus lordo Denmano žmona, pranešė, kad naujosios sostinės pavadinimas bus Canberra.[26][27][28]

Kanbera XX a. viduryje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1927 m. gegužės 9 d. sandraugos parlamentas persikėlė į Kanberą, nors tuometinis premjeras Stenlis Briusas buvo atidaręs savo rezidenciją dar prieš kelias dienas.[29][30] Planuotas miesto augimas sustojo per II-ąjį pasaulinį karą,[31] kai kurie projektai, įskaitant ir katalikų bei anglikonų bažnyčias, taip ir nebuvo pabaigti.[32] Iškart po karo pabaigos, Kanberos valdžia buvo kritikuojama dėl to, kad miestas buvo panašesnis į kaimą, pastatai tarpusavyje buvo nedarnūs.[33][34][35] Premjeras seras Robertas Menzis pareiškė, jog visa federalinės sostinės apygarda yra gėdinga.[36] Menzis premjero poste išbuvo daugiau kaip penkiolika metų ir jis pagreitino sostinės išsivystymą,[37][38] populiacija išaugo daugiau kaip 50% tarp 1955 ir 1975 m.[38] Po karo dauguma valdžios būstinių persikelė čia iš Melburno.[39]

Naujieji ir Senieji parlamento rūmai

Naujai pastatytas Australijos nacionalinis universitetas buvo išplėstas, pastatytos skulptūros ir monumentai.[40][41] Vėliau buvo pastatyta nacionalinė biblioteka, aukščiausiasis teismas, nacionalinė galerija.[42][43] Kanbera buvo padalinta į dvi sritis (šiaurinę ir pietinę Kanberą),[44][45] daugumai naujų rajonų buvo suteikti Australijos politikų (Bartono, Dykino, Reido, Bredono, Kurtino, Čiflio ir Parkso) pavadinimai.[46]

Kanberos panorama, žvelgiant iš Einslio kalno

Kanbera XX a. pabaigoje ir XXI a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1988 m. gruodį Australijos sostinės teritorijai sandraugos parlamentas suteikė savivaldę, pirmieji vietos rinkimai buvo surengti 1989 m. kovo 4 d., buvo septyniolika narių,[47][48][49] dauguma jų priklausė Australijos leiboristų partijai.

2013 m. buvo kilę miškų gaisrai, žuvo keturi žmonės, sužeisti – 435, sudegė maždaug 500 namų.[50] Tais pačiais metais Kanbera šventė vardo suteikimo šimto metų jubiliejų.[51]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kanberos regionas iš kosmoso

Kanbera užima 814,2 km² plotą[52], yra netoli Brindabelos kalngūbrio, maždaug 150 km nuo rytinės pakrantės. Altitudė siekia maždaug 580 m,[53] aukščiausias taškas Madžuros kalnas (888 m),[54][55] tarp šiek tiek žemesnių kalnų yra Teiloro kalnas (855 m),[56] Einslio kalnas (843 m),[57] Mugos Mugos kalnas[58] ir Juodasis kalnas[59][60] (abu po 812 m).

Aplink Kanberą plytintys miškai, daugiausiai eukaliptai, naudojami kurui, pramonei. 1960-aisiais dėl abejotinos vandens kokybės miškai buvo uždaryti. 1915 m. ant Stromlo kalno buvo atrasta spindulinė pušis, nuo tada plantacijos buvo išplėstos. Miškuose paplitęs turizmas, rengiamos ekspedicijos, daugelis žmonių čia ateina laisvalaikiu.[61] Kanberos miesto apylinkėse yra Džininderos, Molonglo, Laimstauno ir Tugeranongo salpos.[62] Užtvenkus Molonglo upę, atsirado Barlėjaus Grifino ežeras.[63]

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Kiopeno klimato klasifikaciją Kanbera yra jūrinio klimato miestas.[64] Sausis yra karščiausias mėnuo, vidutinė temperatūra siekia 28 °C, liepa – vėsiausias, vidutinė temperatūra – 11 °C. Žiema dažniausiai šalta; nors sniego miesto centre paprastai nebūna (paskutinį kartą sniegas miesto centre pastebėtas 1968 m.)[65], aplinkiniai rajonai būna apsnigti.

Didžiausia užfiksuota temperatūra buvo užfiksuota 1939 m. sausio 11 d., temparatūra siekė 42,8 °C.[66] 2011 m. žiema buvo šilčiausia nuo pat fiksavimo pradžios, maždaug 2 °C aukščiau vidutinės.[67] Kanbera yra itin paveikiama globalinio atšilimo.[68] Žemiausia temperatūra buvo užfiksuota 1971 m. liepos 11 d., tąkart temperatūra siekė –10,0 °C.[65]

Temperatūros pokyčiai Kanberoje

Iš dešinės pusės Kanberą užstoja Brindabelų kalnagūbris, kuris sukelia lietų Kanberos slėniuose.[65] Kanbera per metus turi vidutiniškai 100,4 giedrų dienų per metus.[69] Metinis kritulių kiekis yra trečias mažiausias Australijoje (po Adelaidės ir Hobarto)[70], paprastai kritulių kiekis skiriasi pagal metų laiką, daugiausiai kritulių iškrenta pavasario pabaigoje.[71] Perkūnijos paprastai pasitaiko tarp spalio ir balandžio.[65]

Nuvola apps kweather.svg Kanberos klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė aukščiausia °C 28,7 27,7 24,8 20,5 16,3 12,5 11,8 13,5 16,6 19,9 23,3 26,3 20,2
Vidutinė temperatūra °C 21,2 20,7 17,9 13,8 10,0 6,9 6,0 7,4 10,2 13,2 16,4 19,1 13,6
Vidutinė žemiausia °C 13,7 13,6 10,9 7,1 3,7 1,3 0,2 1,3 3,8 6,4 9,5 11,9 7,0
Krituliai mm 54,7 52,7 45,2 41,0 38,1 44,7 47,6 45,9 51,9 51,0 68,9 54,8 596
Duomenys: Kanberos klimatas[72]

Miesto planas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kanberos centro planas
Panorama nuo Tugeranongo kalvos

Kanbera buvo supranuota Valterio Barlėjaus Grifino, žymaus XX a. amerikiečių architekto.[73] Miesto centre vyrauja tiesių ir žiedinių gatvių sistema,[74] kuri yra suskirstyta į dvi statmenas ašis: vandens ašis, einančias išilgai Barlėjaus Grifino ežero ir sausumos ašis, nukreiptas į šiaurės rytus nuo parlamento pastato iki Australijos karo memorialo. Teritoriją, vadinamą „parlamentiniu trikampiu“, sudaro trys kraštinės: pirmoji tęsiasi nuo Sostinės kalvos iki verslo centro, antroji - išilgai Constitution aveniu iki krašto apsaugos ministerijos, trečioji - išilgai Kings aveniu iki Sostinės kalvos.

Kanbera yra suskirstyta į apskritis, miestų centrus, priemiesčius, pramoninius rajonus ir kaimus. Miestas yra suskirstytas į septynis vienetus, kurių kiekvienas yra suskirstytas į rajonus ir turi savo komercinį ir viešąjį centrą:[75]

Šiaurės ir Pietų Kanberos apskritys daugiausia paremtos Valterio Barlėjaus Grifino planu.[77][78] 1967 m. nacionalinė sostinės plėtros komisija priėmė vadinamąjį „Y-planą“, apimantį daugelį komercinių zonų: pagrinde buvo Tugeranono rajonas, o atšakose – Belkoneno ir Gangalino.[79] Kanberos plėtra, įskaitant miestų planavimą ir žemės naudojimą, tapo visiškai valdoma vyriausybės.[79]

Daugelis Kanberos sričių ir gatvių yra pavadintos pagal buvusius Australijos ministrus pirmininkus, žinomus piliečius, ankstyvuosius gyventojus arba naudojami Australijos aborigenų kalbos pavadinimai.[80]

Aplinkosauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gėlių šventė Sandraugos parke[81]

Vidutinis Kanberos gyventojas per 2005 m. buvo atsakingas už 13,7 tonų šiltnamio dujų išmetimą per metus.[82] 2012 m. Kanberos valdžia priėmė sprendimą, kuris iki 2020 m. numatė šitnamio dujų išmetimą nuo 1990 m. sumažinti 40%, 80% iki 2050 m.[83] 2013 m. buvo numatyta, kad iki 2020 m. elektros 90% būtų pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, 2016 m. tikslas buvo padidintas iki 100%.[84][85] 1996 m. Kanbera tapo pirmuoju miestu pasaulyje, iškėlusiu tikslą iki 2010 m. pradėti visas atliekas perdirbti. 2010 m. Kanberos miesto taryba nusprendė šį tikslą atidėti arba jo atsisakyti.[86][87] Plastikiniai maišeliai, pagaminti iš politileno ir plonesni negu 35 µm buvo uždrausti 2011 m. lapkritį.[88][89][90]

Kiekvienų metų pavasarį Sandraugos parke rengiama gėlių šventė, siekiama atkreipti dėmesį į klimato kaitą, skatinama rinktis elektrą, gautą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, be reikalo nešvaistyti vandens.[81]

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelis kanberiečiečių dirba vyriausybės srityje

2012 m. gegužės mėn. duomenimis, nedarbo lygis Kanberoje buvo 3.4%, mažesnis negu šalies vidurkis (5.1%).[91] Dėl mažo nedarbo lygio ir didelio žmonių kiekio dirbančio viešąjame ir komerciniame sektoriuose, Kanberoje yra aukštesnis disponuojamų pajamų vidurkis nei kituose Australijos miestuose.[92] Vidutinė alga Kanberoje ($1702) yra didesnė nei šalies vidurkis ($1485,8).[93]

Vidutinė būsto kaina Kanberoje buvo $511 820, tarp didžiųjų miestų (daugiau nei 100 tūkst. gyv.) buvo mažesnė tik už Sidnėjaus,[94][95] o vidutinė būsto nuomos savaitinė kaina buvo didžiausia ($410 per savaitę).[96] Aukštas būsto kainas daugiausiai lemia: didelė uždirbama alga, brangi žemė[97] ir infliacija.[98] Visi šie faktoriai lemia tai, kad Kanbera yra šiuo metu trečias brangiausias miestas šalyje.[99]

Pagrindinė miesto pramonė yra viešasis administravimas ir sauga, kurie 2011–2012 m. sudarė 29,8% bendrojo teritorijos produkto, šioje srityje dirbo 33,9% gyventojų.[100][101]

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turgus Kingstone

2016 m. surašymo duomenimis, Kanberoje gyveno 395 790 gyventojai,[102] 2011 m. – 355 596,[103] 2006 m. – 322,036.[104]

Kanberiečiai yra palyginti jauni ir labiau išsilavinę. Amžiaus mediana yra 35 metai, tik 12.7% populiacijos yra vyresni negu 65 metai.[102] Tarp 1996 ir 2001 m. 61.9% imigravo arba emigravo iš Kanberos.[105] 2017 m. 43% gyventojų nuo 25 iki 64 metų turėjo bakalauro diplomą, kuomet šalies vidurkis – 31%.[106] Pagal nacionalinį Australijos banką, kanberiečiai daugiau linkę dovanoti labdarai negu kiti Australijos miestų gyventojai.[107]

Mažumos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kanberiečių gimtoji šalis (2016)[108]
Šalis Populiacija
Australija 269,682
Anglija 12,739
Kinija 11,334
Indija 10,405
Naujoji Zelandija 4,722
Filipinai 3,789
Vietnamas 3,340
JAV 2,775
Šri Lanka 2,774
Malaizija 2,431
Pietų Korėja 2,283

Gyventojų kilmė (2016):[109]

2016 m. surašymo duomenimis, 32% gyventojų yra gimę už Australijos ribų, daugiausiai Anglijoje, Kinijoje, Indijoje, Naujoje Zelandijoje, Filipinuose, Vietname.[110][111] 1.6% populiacijos identifikavo save kaip Australijos čiabuvį (aborigeną).[112]

Kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. surašymo duomenimis, 72.7% gyventojų namuose kalba angliškai. Kitos, taip pat dažnai pasitaikiusios kalbos buvo: kinų (3.1%), vietnamiečių (1.1%), kantoniečių (1%), Hindi (0.9%) ir ispanų (0.8%) kalbos.[113]

Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. surašymo duomenimis, 50.0% gyentojų save apibūdino kaip krikščionis (daugiausiai katalikus ir anglikonus), 36.2% buvo laisvamaniai.[102]

Partneriniai miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kanbera turi tris partnerinius miestus:

Taip pat Kanbera palaiko glaudžius ryšius:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. (2013) Macquarie Dictionary, 6, Macquarie Dictionary Publishers. ISBN 9781876429898.
  2. (2006) Events That Shaped Australia. New Holland. ISBN 978-1-74110-492-9.
  3. Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu govt
  4. "Place Names", National Library of Australia, 13 May 1964, p. 61. Nuoroda tikrinta 22 February 2011.
  5. Hull, Crispin. “European settlement and the naming of Canberra”, Canberra – Australia's National Capital. Crispin Hull. Tikrinta 7 June 2010.
  6. Gillespie, Lyall (1984). Aborigines of the Canberra Region. Canberra: Wizard (Lyall Gillespie), 1–25. ISBN 0-9590255-0-2.
  7. Flood, J. M.; David, B.; Magee, J. & English, B. (1987), "Birrigai: a Pleistocene site in the south eastern highlands", Archaeology in Oceania 22: 9–22 
  8. Canberra – Australia's capital city, Australian Government, 4 February 2010, <http://australia.gov.au/about-australia/australian-story/canberra-australias-capital-city> 
  9. 9,0 9,1 Fitzgerald, 1987, p. 5
  10. 10,0 10,1 Gillespie, 1991, pp. 3-8
  11. "LETTERS.", National Library of Australia, 31 January 1934, p. 6. Nuoroda tikrinta 8 October 2012.
  12. Gillespie, 1991, p. 78
  13. Fitzgerald, 1987, p. 17
  14. Weatherill, David (2007). „Church of St John the Baptist Cemetery“. The Heraldry & Genealogy Society of Canberra. Suarchyvuota nuo originalo 3 April 2013. Nuoroda tikrinta 7 May 2010. 
  15. 15,0 15,1 15,2 Fitzgerald, 1987, p. 92
  16. Gillespie, 1991, pp. 220-230
  17. (1998) The Oxford Companion to Australian History. Oxford University Press, 464–465, 662–663. ISBN 9780195535976.
  18. Wigmore, 1971, p. 24
  19. 19,0 19,1 Fitzhardinge, L. F. (1975). Old Canberra and the search for a capital. Canberra & District Historical Society, 27. ISBN 0-909655-02-2.
  20. Fitzgerald, Alan (1987). Canberra in two centuries: A pictorial history. Clareville Press. ISBN 0-909278-02-4.
  21. Fitzgerald, 1987, p. 100
  22. Gillespie, 1991, p. 178
  23. Wigmore, 1971, pp. 160-166
  24. Gillespie, 1991, p. 303
  25. Naming the Federal Capital of Australia, National Film and Sound Archive, 1913, <http://aso.gov.au/titles/historical/naming-federal-capital/clip3/> 
  26. Fitzgerald, 1987, p. 103
  27. Australian Bureau of Statistics, 1963
  28. „View Naming the Federal Capital of Australia“. 12 March 1913. 
  29. „Ethel Bruce – Stanley Melbourne Bruce – Australia's PMs – Australia's Prime Ministers“. National Archives of Australia. Suarchyvuota nuo originalo 11 February 2014. Nuoroda tikrinta 23 April 2010. 
  30. Wigmore, 1971, p. 101
  31. Wigmore, 1971, pp. 125-128
  32. Gibbney, 1988, pp. 116-126
  33. Sparke, 1988, p. 6
  34. Sparke, 1988, pp. 1-3
  35. Sparke, 1988, pp. 7-9
  36. Sparke, 1988, p. 30
  37. Sparke, 1988, pp. 31-32
  38. 38,0 38,1 Sparke, 1988, pp. 103-104, 145, 188, 323
  39. Wigmore, 1971, pp. 111-120
  40. National Capital Development Commission, 1988, p. 18
  41. Sparke, 1988, pp. 173-174
  42. Sparke, 1988, p. 116
  43. Fitzgerald, 1987, p. 138
  44. Gibbney, 1988, p. 250
  45. Sparke, 1988, p. 180
  46. Universal Publishers, 2007, p. 6
  47. „Election timetable – 1989 Election“. Elections ACT. Suarchyvuotas originalas 28 March 2011. Nuoroda tikrinta 23 April 2010. 
  48. „Fact sheets“. Legislative Assembly for the ACT. Suarchyvuotas originalas 29 March 2013. Nuoroda tikrinta 23 April 2010. 
  49. „Role of the Assembly“. Legislative Assembly for the ACT. Suarchyvuotas originalas 27 May 2010. Nuoroda tikrinta 23 April 2010. 
  50. Doogan, Maria (December 2006). The Canberra Firestorm: Inquests and inquiry into four deaths and four fires between 8 and 18 January 2003. Canberra: ACT Coroners Court. Tikrinta 7 June 2010.
  51. „About the Centenary of Canberra“. Centenary of Canberra unit – ACT Government. Suarchyvuotas originalas 18 February 2013. Nuoroda tikrinta 8 February 2013. 
  52. „Planning Data Statistics“. ACT Planning & Land Authority. 21 July 2009. Suarchyvuotas originalas 2 August 2008. Nuoroda tikrinta 13 May 2010. 
  53. „Climate of Canberra Area“. Bureau of Meteorology. Suarchyvuotas originalas 12 July 2009. Nuoroda tikrinta 13 May 2010. 
  54. „Lady luck or lucky lady?“. The Queanbeyan Age. 19 July 2002. Suarchyvuotas originalas 3 March 2012. 
  55. „Canberra Nature Park: Mt Majura Nature Reserve“ (PDF). ACT Government Territory and Municipal Services. 2004. Suarchyvuotas originalas (PDF) 26 March 2012. Nuoroda tikrinta 13 May 2010. 
  56. „Canberra Nature Park: Mt Taylor Nature Reserve“ (PDF). ACT Government Territory and Municipal Services. 2004. Suarchyvuotas originalas (PDF) 1 May 2013. Nuoroda tikrinta 24 February 2013. 
  57. „Canberra Nature Park: Mt Ainslie Nature Reserve“ (PDF). ACT Government Territory and Municipal Services. 2004. Suarchyvuotas originalas (PDF) 1 May 2013. Nuoroda tikrinta 24 February 2013. 
  58. „Canberra Nature Park: Mt Mugga Mugga Nature Reserve“ (PDF). ACT Government Territory and Municipal Services. 2004. Suarchyvuotas originalas (PDF) 1 May 2013. Nuoroda tikrinta 24 February 2013. 
  59. „Canberra Nature Park: Black Mountain Nature Reserve“ (PDF). ACT Government Territory and Municipal Services. 2004. Suarchyvuotas originalas (PDF) 1 May 2013. Nuoroda tikrinta 24 February 2013. 
  60. Penguin Books Australia, 2000, p. 28
  61. McLeod, Ron (2003). Inquiry into the Operational Response to the January 2003 Bushfires in the ACT. ISBN 0-642-60216-6.
  62. Gibbney, 1988, inside cover
  63. Sparke, 1988, pp. 131-132
  64. „Climate: Canberra – Climate graph, Temperature graph, Climate table“. Climate-Data.org. Nuoroda tikrinta 5 September 2013. 
  65. 65,0 65,1 65,2 65,3 Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu bom2
  66. 1301.0 – Year Book Australia, 2002“ (25 January 2002). 
  67. "Canberra's warmest winter", abc.net.au, 31 August 2011. Nuoroda tikrinta 28 August 2016.
  68. https://climateactioncanberra.org/
  69. „Climate statistics for Australian locations: Canberra Airport Comparison“. Bureau of Meteorology. Nuoroda tikrinta 3 September 2011. 
  70. „Australia – Climate of Our Continent“. Bureau of Meteorology. Suarchyvuotas originalas 17 March 2009. Nuoroda tikrinta 13 May 2010. 
  71. „Climate information for Canberra Aero“. Bureau of Meteorology. Suarchyvuotas originalas 4 June 2012. Nuoroda tikrinta 13 May 2010. 
  72. „Special climate statement 36 – Unseasonal cold in southeast Australia“ (PDF). Bureau of Meteorology. 13 January 2012. Nuoroda tikrinta 4 September 2014. 
  73. Wigmore, 1971, pp. 60-63
  74. Wigmore, 1971, p. 67
  75. Universal Publishers, 2007, p. 10—60
  76. „About Weston Creek, Canberra“. Weston Creek Community Council. Suarchyvuotas originalas 8 April 2010. Nuoroda tikrinta 23 April 2010. 
  77. Wigmore, 1971, p. 64
  78. National Capital Development Commission, 1988, p. 17
  79. 79,0 79,1 Sparke, 1988, pp. 154-155
  80. „Place name processes“. ACT Planning & Land Authority. 2009-05-11. Suarchyvuotas originalas 2013-04-19. Nuoroda tikrinta 2010-05-10. 
  81. 81,0 81,1 „Environmental care“. www.floriadeaustralia.com. Suarchyvuotas originalas 26 February 2015. Nuoroda tikrinta 9 March 2015. 
  82. Sustainability issues in Canberra – background“ (13 June 2012). 
  83. "Minister showcases Canberra's sustainability success". Pranešimas spaudai. 28 August 2013. http://www.actconference.com.au/?q=News&id=4567f709-a37e-c5be-fec6-521e9b7ab45a. 
  84. Lawson, Kirsten. "ACT commits to 100 per cent renewable energy target by 2020: Simon Corbell", Fairfax Media, 29 April 2016.
  85. "ACT to be powered by 100pc renewable energy by 2020", Australian Broadcasting Corporation, 29 April 2016.
  86. Canberra's waste dilemma“ (2 March 2011). 
  87. Allen, Craig. „No waste“ (1 March 2010). 
  88. Plastic Bag Ban“ (1 November 2011). 
  89. Dyett, Kathleen. "ACT bag ban begins", ABC News, 1 November 2011.
  90. "Bin bag sales booming", ABC News, 9 January 2012.
  91. „1367.0 State and Territory Statistical Indicators – Unemplyment rate: ABS“. Australian Bureau of Statistics. 12 June 2012. Nuoroda tikrinta 6 July 2012. 
  92. „ACT Stats, 2005“. Australian Bureau of Statistics. 12 September 2005. Nuoroda tikrinta 13 May 2010. 
  93. „6302.0 – Average Weekly Earnings, Australia, May 2013“. Australian Bureau of Statistics. 15 August 2013. Suarchyvuotas originalas 21 October 2013. Nuoroda tikrinta 4 November 2013. 
  94. Janda, Michael (29 October 2009). „House prices surge as rate hike looms“. Australian Broadcasting Corporation. Nuoroda tikrinta 13 May 2010. 
  95. „It's official: the property market has cooled“. Real Estate Institute of Australia. 9 September 2010. Suarchyvuotas originalas 19 July 2008. Nuoroda tikrinta 7 June 2010. 
  96. „Census of Population and Housing Australia in Profile A Regional Analysis“. Australian Bureau of Statistics. 2004. Nuoroda tikrinta 13 May 2010. 
  97. All of the land in the ACT land is held by the government.
  98. s68 allows for an annual increase linked to a Rental Housing CPI index, which is usually significantly higher than CPI. For 2008 this deems an increase up to 10.12% as not excessive on the face of it.
  99. Clisby, Meredith. "ACT still expensive place to live despite fall in rent prices", Fairfax Media, 16 January 2014.
  100. „Gross State Product 2011–12“ (PDF). ACT Government Chief Minister and Treasury Directorate, Economics Branch. 21 November 2012. Suarchyvuotas originalas (PDF) 30 July 2013. Nuoroda tikrinta 17 September 2013. 
  101. „Industry of employment by place of work“. ACT Government Chief Minister and Treasury Directorate. 28 June 2013. Suarchyvuotas originalas 17 September 2013. Nuoroda tikrinta 17 September 2013. 
  102. 102,0 102,1 102,2 Šablonas:Census 2016 AUS
  103. Šablonas:Census 2011 AUS
  104. Šablonas:Census 2006 AUS
  105. „Australian Demographic Statistics, Dec 2002“. Australian Bureau of Statistics. 5 June 2003. Nuoroda tikrinta 7 June 2010. 
  106. „6227.0 – Education and Work, Australia, May 2017“. Australian Bureau of Statistics. 6 November 2017. Nuoroda tikrinta 8 December 2017. 
  107. "Sweet charity: territory leads in giving", Fairfax Media, 4 November 2013.
  108. https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/communityprofile/8ACTE?opendocument
  109. https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/communityprofile/8ACTE?opendocument
  110. https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/communityprofile/8ACTE?opendocument
  111. https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/8ACTE?opendocument
  112. https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/communityprofile/8ACTE?opendocument
  113. https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/communityprofile/8ACTE?opendocument
  114. 114,0 114,1 „Canberra's international relationships“. Chief Minister's Department. 
  115. "Canberra adopts New Zealand capital as sister city", Australian Broadcasting Corporation, 7 July 2016.
  116. Hangzhou, China, ACT Government Chief Minister and Treasury Directorate, <http://www.cmd.act.gov.au/communication/cir/hangzhou_china> 
  117. Dili, Democratic Republic of Timor-Leste, ACT Government Chief Minister and Treasury Directorate, <http://www.cmd.act.gov.au/communication/cir/dili> 

Literatūros sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Australian Bureau of Statistics. „The Australian Capital Territory, Canberra the National Capital: Fifty Years of Development“ (25 January 1963). 

  • (1988) Lake Burley Griffin, Canberra: Policy Plan. Canberra: National Capital Development Commission. ISBN 0-642-13957-1.
  • (2000) The Penguin Australia Road Atlas. Ringwood, Victoria: Penguin Books Australia. ISBN 0-670-88980-6.
  • (2007) UBD Canberra. North Ryde, New South Wales: Universal Publishers. ISBN 0-7319-1882-7.
  • Fitzgerald, Alan (1987). Canberra in Two Centuries: A Pictorial History. Torrens, Australian Capital Territory: Clareville Press. ISBN 0-909278-02-4.
  • Gibbney, Jim (1988). Canberra 1913–1953. Canberra: Australian Government Publishing Service. ISBN 0-644-08060-4.
  • Gillespie, Lyall (1991). Canberra 1820–1913. Canberra: Australian Government Publishing Service. ISBN 0-644-08060-4.
  • Growden, Greg (2008). Jack Fingleton: The Man Who Stood Up To Bradman. Crows Nest, New South Wales: Allen & Unwin. ISBN 978-1-74175-548-0.
  • Sparke, Eric (1988). Canberra 1954–1980. Canberra: Australian Government Publishing Service. ISBN 0-644-08060-4.
  • Vaisutis, Justine (2009). Australia. Footscray, Victoria: Lonely Planet. ISBN 1-74179-160-X.
  • Wigmore, Lionel (1971). Canberra: History of Australia's National Capital. Canberra: Dalton Publishing Company. ISBN 0-909906-06-8.
  • Williams, Dudley (2006). The Biology of Temporary Waters. Oxford: Oxford University Press. ISBN 0-19-852811-6.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Commons-logo.svg

Vikiteka