Indian Pacific

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Indian Pacific

Indian Pacific keleivinis vagonas
Informacija
Tipastranskontinentinis keleivinis
Statusasveikiantis
ŠalisAustralija
Pirmas reisas1970 m. vasario 23 d.
OperatoriusJourney Beyond Rail Expeditions
Maršrutas
PradžiaSidnėjus
PabaigaPertas
Ilgis4352 km
Kelionės trukmė72–74 val.
Reisų dažnumaskartą per savaitę
Techniniai duomenys
Vėžė1435 km
Išvystomas greitis115 km/h
Papildoma informacija
VikitekaIndian Pacific
Indian Pacific maršrutas

Indijos–Ramiojo vandenyno traukinys (angl. Indian Pacific) – keleivinis traukinys Australijoje, kursuojantis tarp Sidnėjaus prie Ramiojo vandenyno ir Perto prie Indijos vandenyno, vienas iš nedaugelio pasaulio transkontinentinių traukinių. Pradėtas naudoti 1970 m. vasarį po to, kai buvo pabaigti Pietų ir Vakarų Australijos geležinkelių vėžės standartizavimo darbai.

Į traukinio maršrutą įeina ilgiausias pasaulyje tiesaus geležinkelio ruožas – 478 km ilgio Transaustralijos geležinkelio ruožas per Nalarboro lygumą.[1]

Iki 1993 m. traukinį bendrai eksploatavo Naujojo Pietų Velso geležinkelių departamentas, Pietų Australijos geležinkeliai, Sandraugos geležinkeliai ir Vakarų Australijos valstybiniai geležinkeliai, 1993–1997 m. – Australijos valstybiniai geležinkeliai (angl. Australian National Railways Commission), nuo 1997 m. spalio – privatus prabangių traukinių operatorius Great Southern Rail (dabar vadinamas Journey Beyond Rail Expeditions).

Kelionė į vieną pusę trunka nuo 72 iki 74 valandų.[2] Keleiviams siūlomos dvi paslaugų klasės: Gold Service ir Platinium Service. Tarp Adelaidės ir Perto keleiviams siūlomos ir automobilių pervežimo paslaugos.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1966 m., kai visi Australijos Rytų–Vakarų geležinkelio koridoriaus siaurojo geležinkelio ruožai buvo pertvarkyti į standartinio pločio vėžės geležinkelį, keturios geležinkelį eksploatuojančios įmonės – Naujojo Pietų Velso geležinkelių departamentas, Pietų Australijos geležinkeliai, Sandraugos geležinkeliai ir Vakarų Australijos valstybiniai geležinkeliai, susitarė atidaryti transkontinentinį keleivinio traukinio maršrutą nuo Sidnėjaus Centrinės geležinkelio stoties iki Yst Perto geležinkelio stoties. Traukinį nuspręsta pavadinti The Transcontinental, tačiau 1969 m. priimtas kitas – Indian Pacific pavadinimas.[4] Visos traukinio pajamos ir išlaidos paskirstytos tarp operatorių: Naujojo Pietų Velso Geležinkelių departamentui – 28,5 %, Pietų Australijos geležinkeliams – 10 %, Sandraugos geležinkeliams – 45 %, Vakarų Australijos Valstybiniams geležinkeliams – 16,5 %.[5]

Pirmasis traukinys išvyko iš Sidnėjaus 1970 m. vasario 23 d., tai buvo pirmas istorijoje tiesioginis traukinys, kirtęs Australijos žemyną.[6] Tuo metu tai buvo trečias pagal maršruto ilgį keleivinis traukinys pasaulyje po Transsibiro ir Kanados geležinkelių traukinių.[7] Iš pradžių traukinys kursavo dukart per savaitę. 1973 m. liepą pridėtas trečias,[8] o 1975 m. liepą – ketvirtas reisas.[9] 1976 m. spalį tarp Port Pirio ir Perto pradėta teikti automobilių pervežimo paslauga. Iš pradžių, kol Yst Perto stotyje nebuvo įrengta automobilių pakrovimo rampa, Perte automobilius pakraudavo Kjudeilo krovinių stotyje.[10]

Nuo 1982 m. gruodžio 2 d. iki 1983 m. balandžio 25 d. dėl streiko Pietų Australijoje traukiniai nekursavo. Po streiko traukinių reisų skaičius per savaitę sumažintas iki trijų, antros klasės miegamieji vagonai pakeisti sėdimais.[11] 1986 m. rugpjūtį traukiniai pradėjo kursuoti per Adelaidę. 1988 m. spalį automobilių pervežimo paslauga pratęsta iki Sidnėjaus. 1991 m. birželį traukinių reisai sumažinti iki dviejų, o 1992 m. sausį – iki vieno reiso per savaitę. Du reisai palikti tik tarp Adelaidės ir Perto (iki 1993 m.).[12]

1993 m. vasarį traukinio eksploatavimą iš keturių bendrovių perėmė Australijos valstybiniai geležinkeliai. 1997 m., vykdant dalinę Australijos geležinkelių privatizaciją, Indian Pacific traukinys kartu su The Ghan ir The Overland traukiniais parduotas traukinių operatoriui Great Southern Rail (nuo 2019 m. vadinamas Journey Beyond Rail Expeditions). Šiuo metu traukinys kursuoja kartą per savaitę.

Maršrutas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Indian Pacific traukinys Perto priemiesčiuose 2013 m.

Traukinys iš Sidnėjaus važiuoja į Broken Hilį, tada į Kristal Bruką ir Adelaidę. Kol Kristal Bruko–Adelaidės linija nebuvo pertvarkyta į standartinio pločio vėžės geležinkelį, į Adelaidę važiuojantys keleiviai Port Piryje turėjo persėsti į kitą traukinį. 1986 m. įjungus Adelaidę į traukinio maršrutą, kelionė traukiniu pailgėjo 390 km.

Iš Adelaidės traukinys grįžta į Kristal Bruką ir per Port Ogastą važiuoja Transaustralijos geležinkeliu iki Kalgurlio, ir toliau – iki Perto.

Vakarų kryptimi traukinys stoja Broken Hilio, Adelaidės, Kuko ir Rolinos, rytų – Kalgurlio, Rolinos, Kuko, Adelaidės, Broken Hilio ir Maunt Viktorijos tarpinėse stotyse. Sustojimo vietose keleiviams siūlomos trumpos ekskursijos ir pramogos.[2]

Riedmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

NR klasės Indian Pacific lokomotyvas Kuko stotyje 2019 m.

Prieš atidarant maršrutą Australijos Commonwealth Engineering bendrovė pagamino traukiniui 59 nerūdijančio plieno keleivinius vagonus, vagonus-generatorius ir bagažo vagonus. 1971 m. bendrovei užsakyti dar 16 vagonų.

Šiuo metu kartą per savaitę kursuojančio traukinio sąstatą sudaro iki 25 keleivinių vagonų ir du vagonai automobilių pervežimui. Dėl savo ilgio traukinys Sidnėjaus Centrinėje stotyje padalinamas į dvi dalis, keleiviai laipinami į vagonus dvejuose stoties keliuose.

Iš pradžių traukinio trauką savo ruožuose užtikrindavo kiekvienas operatorius. Lokomotyvai būdavo keičiami Broken Hilyje, Port Piryje ir Kalgurlyje. Be to, Litgou stotyje elektriniai lokomotyvai būdavo keičiami dyzeliniais. Nuo 1994 m. sausio trauką visame maršrute užtikrindavo Australijos valstybinių geležinkelių CL klasės lokomotyvai, o nuo 1997 m. lapkričio – krovinių vežimo bendrovės Pacific National NR klasės lokomotyvai. Septyni bendrovės lokomotyvai buvo perdažyti Indian Pacific traukinio simbolika.[13]


Keleivių aptarnavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Restorano vagonas

Iš pradžių traukinyje buvo tik 52 pirmos klasės ir 96 antros klasės gulimos vietos. Traukinys negalėdavo priimti daugiau nei 144 keleivių – būtent tiek vietų būdavo trijuose restoranų vagonuose. Nuo 1973 m. keleiviams buvo siūlomi 88 pirmos ir 64 antros klasės vagonai. Klubo-kavinės vagone buvo prieinamos kelios antros klasės sėdimos vietos trumpais atstumais važiuojantiems keleiviams Transaustralijos geležinkelio ruože. Sėdimų vietų traukinyje pamažu daugėjo. Iš pradžių vagonai su sėdimomis vietomis pasirodė atskiruose ruožuose, o nuo 1988 m. – visam maršrute.

Traukinyje įvairiais laikais buvo 4 paslaugų klasės: Platinum Service, Gold Service, Red Service Sleeper and Red Service Daynighter. Platinium (Platininė) – aukščiausia paslaugų klasė, įdiegta 2008 m. Gold (Auksinė) – buvusi pirma klasė su vienvietėmis arba dvivietėmis kupė. Red (Raudonoji) arba ekonominė klasė – siūlė gulimą vietą dvivietėje kupė arba lėktuvo tipo sėdimą vietą. Klasė turėjo savo atskirą restorano vagoną. Nuo 2016 m. liepos, Australijos vyriausybei baigus subsidijuoti ekonominės klasės bilietus, Raudonosios klasės traukinyje atsisakyta.[14]

Traukinyje prieinama ir keleivių automobilių pervežimo paslauga. Iki 2015 m. lapkričio paslauga buvo prieinama visame maršrute, vėliau tik tarp Adelaidės ir Perto.

Specialūs traukiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalėdinio traukinio sustojimas koncertui Votsono stotyje 2005 m.

Prieš maršruto atidarymą pilno sąstato Indian Pacific traukinys atliko reklaminius reisus į Kanberą ir Niukaslą. Kelionės į Kanberą buvo pakartotos 1981 ir 1985 m., į Niukaslą – 1975, 1976, 1977 ir 1979 m. Po Adelaidės–Melburno geležinkelio vėžės pertvarkymo į standartinį plotį, 1995 m. birželį Indian Pacific traukinys atliko reklaminį reisą iš Perto į Brisbaną per Melburną. Kelionė užtruko 6 dienas.

XXI a. pirmajame dešimtmetyje maršrutu buvo leidžiamas specialus kalėdinis traukinys. Traukinys sustodavo atokiose stotyse, ir traukiniu važiuojantys muzikos atlikėjai rengdavo trumpus koncertus vietiniams žmonėms kaip padėką už jų paramą traukiniui.

Incidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1970 m. vasario 18 d.: Bandomojo reiso metu, važiuodamas iš Port Pirio, netoli Lokslio traukinys kliudė nuo bėgių nuvažiavusį krovininį traukinį. Apgadinti vagonų šonai.[15]
  • 1975 m. gruodžio 24 d.: Į rytus nuo Rolinos, lūžus vieno vagono važiuoklei, 13 iš 25 traukinio vagonų nuvažiavo nuo bėgių. Sužeisti trys keleiviai.[16]
  • 1978 m. sausio 24 d.: Dėl liūčių išplauto kelio ruožo netoli Forbso traukinys nuvažiavo nuo bėgių. Sužeisti trys keleiviai.[17]
  • 1999 m. rugpjūčio 18 d.: Zantuso stotyje traukinys netyčia buvo nukreiptas į šalutinį kelią, kuriame stovėjo krovininis traukinys. Po susidūrimo sužeista 20 keleivių ir ekipažo narių.
  • 1999 m. gruodžio 2 d.: Netoli Glenbruko stoties priemiestinis Sidnėjaus traukinys trenkėsi į Indian Pacific traukinio galą. 7 žuvusieji, visi iš priemiestinio traukinio.[18]
  • 2017 m. lapkričio 26 d.: 600 m nuo Yst Perto stoties tik ką išvykusio traukinio antras vagonas nuvažiavo nuo bėgių.[19]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ The Nullarbor Plain Or „Nullarbor Desert“, Outback Australia Travel Guide. Nuoroda tikrinta 2019-12-30.
  2. ↑ 2,0 2,1 Indian Pacific 2019/20 Journeys. Nuoroda tikrinta 2019-12-30.
  3. ↑ Motorail Archyvuota kopija 2020-02-26 iš Wayback Machine projekto., Journey Beyond Rail Expeditions. Nuoroda tikrinta 2019-12-30.
  4. ↑ Sydney to Perth in 62 Hours, Railway Gazette, 1969 m. kovo 21 d., p. 211-215.
  5. ↑ The Indian-Pacific, Network, 1970 m. birželis, p. 4.
  6. ↑ Indian Pacific train turns 40, The Age, 2010 m. vasario 23 d. Nuoroda tikrinta 2019-12-30.
  7. ↑ Standard gauge across Australia: The commercial impact, Railway Gazette International, 1970 m. vasario 20 d., p. 129-132.
  8. ↑ Three services weekly each way for the Indian Pacific, Network, 1973 m. kovas, p. 2.
  9. ↑ A Fourth Indian Pacific, Railway Digest, 1975 m. gegužė, p. 9.
  10. ↑ Motorail Increases Capacity, Westrail News Letter, 1977 m. kovas, p. 8.
  11. ↑ Indian Pacific Returns - In a Different Form, Railway Digest, 1983 m. gegužė, p. 153.
  12. ↑ Indian Pacific service cut to weekly, Railway Digest, 1992 m. vasaris, p. 50.
  13. ↑ New Indian Pacific livery, Railway Digest, 2005 m. lapkritis, p. 46.
  14. ↑ Sam Tomlin, High rollers only for rail with Indian Pacific set to cut economy class seats, ABC News, 2016 m. kovo 8 d. Nuoroda tikrinta 2019-12-30.
  15. ↑ Here & There, Australian Railway Historical Society Bulletin, issue 390, 1970 m. balandis, p. 2.
  16. ↑ Indian-Pacific derailed, The Canberra Times, 1975 m. gruodžio 26 d. Nuoroda tikrinta 2019-12-30.
  17. ↑ Indian Pacific train derailed, The Canberra Times, 1978 m. sausio 25 d. Nuoroda tikrinta 2019-12-30.
  18. ↑ Chronology of Australian train crashes, The Daily Telegraph, 2007 m. birželio 6 d. Nuoroda tikrinta 2019-12-30.
  19. ↑ Jon Daly, 'A pain-in-the-a**e': Indian Pacific derails 600m from East Perth Station, WA Today, 2017 m. lapkričio 26 d. Nuoroda tikrinta 2019-12-30.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Indian_Pacific&oldid=7246072"