Brisbanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Brisbanas
angl. Brisbane
   Brisbane COA.gif   
BrisbaneByNight2004.jpg
Brisbanas naktį
(vaizdas nuo Brisbano upės)

Brisbanas
27°28′04″ p. pl. 153°1′40″ r. ilg. / 27.46778°š. pl. 153.02778°r. ilg. / 27.46778; 153.02778 (Brisbanas)Koordinatės: 27°28′04″ p. pl. 153°1′40″ r. ilg. / 27.46778°š. pl. 153.02778°r. ilg. / 27.46778; 153.02778 (Brisbanas)
Valstybė Australijos vėliava Australija
Valstija Kvinslandas Kvinslandas
Įkūrimo data 1824 m.
Gyventojų (2016[1]) 2 514 184
Plotas 5 904,8 km²
Tankumas (2016[1]) 426 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka BrisbanasVikiteka
Kirčiavimas Bri̇̀sbanas[2]

Brisbanas (angl. Brisbane) – uostamiestis rytinėje Australijoje, Kvinslando valstijos sostinė. 2,51 mln. gyventojų (2016 m.). Išvystyta mašinų gamybos, chemijos, naftos apdirbimo, maisto pramonė, yra laivų statykla, universitetas. Miesto oro uostas yra trečias pagal dydį šalyje.

1988 m. mieste vyko Pasaulinė paroda.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki europiečių atvykimo būsimo miesto apylinkėse gyveno keletas tūkstančių Jagera grupės Australijos aborigenų. Aborigenai gyveno Brisbano ir jo intakų pakrantėse įrengtose sezoninėse stovyklose po 200–600 žmonių. Pasirodžius baltiesiems, ir ypač po to, kai į Brisbaną pradėjo keltis laisvieji žmonės, dėl jų atvežtų ligų ir alkoholio vietiniai aborigenai beveik išnyko. Pasak australų tyrinėtojo ir politiko Arčibaldo Mestono, XIX a. pab. jų buvo likę tik penki.[3]

Henrio Baučerio Bauermano (Henry Boucher Bowerman) „Mortono įlankos nuteistųjų kolonijos“, 1835 m., pilka akvarelė – ankstyviausias žinomas Brisbano atvaizdavimas su data ir parašu[4]

1799 m. Mortono įlanką tyrinėjo anglų jūrininkas Metju Flindersas, 1823 m. – Australijos tyrinėtojas Džonas Okslis (John Oxley). Oksliui Naujojo Pietų Velso gubernatorius Tomas Brisbanas (Thomas Brisbane) pavedė surasti tinkamą vietą naujai nuteistųjų kolonijai, į kurią, Sidnėjaus gyventojų prašymu, būtų perkelti didžiausi Sidnėjaus nusikaltėliai. Ekspedicijos metu Okslis rado upę, kurią pavadino gubernatoriaus garbei. Pagal Džono Okslio pasiūlymą, 1824 m. Redklifo pusiasalyje Mortono įlankos pakrantėje įkurta nuteistųjų kolonija, kuri po metų perkelta 28 km į pietvakarius, prie Brisbano upės, dabartinio miesto centro vietoje. Gyvenvietė pavadinta Edenglasiu (Edenglassie, pagal Škotijos miestus Edinburgą ir Glazgą), o 1834 m. suteikus jai miesto (town) teises, pervadinta Brisbanu. Kolonija buvo uždara, laisvieji naujakuriai neturėjo teisės be leidimo gyventi artimesniu nei 50 mylių (80 km) atstumu.[5]

Karalienės gatvė ~1895 m. Pašto atvirukas pagal Alberto Henrio Fulvudo (Albert Henry Fullwood) akvarelę

1839 m. nuteistųjų kolonija uždaryta, beveik visi nuteistieji iškelti. Liko tik tie, kurių reikėjo Brisbano pastatų priežiūrai, apsaugai ir kitiems darbams. 1840 m. paruoštas miesto planas, pradėti pardavinėti sklypai, miesto gyventojų pradėjo sparčiai daugėti.[6] 1859 m. birželio 6 d., atskyrus šiaurines Naujojo Pietų Velso žemes, įkurta Kvynslando kolonija,[7] o Brisbanas, nukonkuravęs Ipsvičą, tapo jos sostine. Tais pačiais metais įkurta Brisbano savivaldybė.

1879 m. nutiestas pirmasis geležinkelis, sujungęs Brisbaną su Ipsviču, 1885 m. įrengtos pirmosios arklinio tramvajaus, 1897 m. – elektrinio tramvajaus linijos. 1882 m. mieste išbandytas pirmasis pasaulyje viešasis elektrinis apšvietimas.[8] Miestas labai nukentėjo nuo Brisbano upės potvynio 1893 m.: buvo sugriauti tiltai, daug gyventojų liko be pastogės.[9]

XX ir XXI amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1902 m. Brisbanui suteiktos didžiojo miesto (city) teisės,[10] 1909 m. įkurtas Kvynslando universitetas. 1925 m. prie Brisbano prijungta virš 20 nedidelių aplinkinių savivaldybių. 1930 m. pastatyta rotušė, karo aukų atminimo šventovė, 1940 m. – Storio tiltas. Visi trys statiniai laikomi svarbiausiais Brisbano istorinės architektūros objektais.

Lockheed Lightning naikintuvas virš Brisbano 1943 m. Tolumoje už Brisbano upės prieplaukų – Karalienės gatvė (Queen Street)

Per Antrąjį pasaulinį karą iki 1944 m. Brisbane buvo JAV armijos generolo Daglaso Makarturo vadovaujamų Sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų Ramiojo vandenyno pietvakariuose štabas, mieste buvo dislokuota iki 80 tūkst. amerikiečių kareivių.[11] 1942 m. tarp jų ir australų kariškių bei civilių kilo riaušės, vienas žmogus žuvo, šimtai sužeista. Incidentas neoficialiai vadinamas „Brisbano kautynėmis“.[12]

Expo 88 pasaulinė paroda – svarbus įvykis Brisbano istorijoje.[13] Parodos statinių kompleksas Brisbano upės pakrantėje iš paukščio skrydžio, 1988 m.

Po karo miestas sparčiai augo. Gyventojų padaugėjo nuo 413 tūkst. 1947 m. iki 622 tūkst. 1961 m. Miesto infrastruktūros plėtra atsiliko: 1961 m. 80 % Brisbano namų neturėjo kanalizacijos, o daugiau nei pusė kelių (gatvių) buvo siauresni už 8 m, daugelis be kietos dangos.[13] Dėl išaugusio elektros energijos poreikio visos savivaldybės lėšos buvo skiriamos elektrinių statybai. Brisbanas ilgą laiką turėjo „kaimiško didmiesčio“ įvaizdį,[14] kurio miesto politikai ir rinkodaros specialistai stengėsi atsikratyti. Mero Klemo Džonso (Clem Jones) valdžios metais (1961–1975) miesto infrastruktūra sutvarkyta: paruoštas miesto plėtros planas, išasfaltuotos gatvės, modernizuota nuotekų sistema, dauguma namų prijungta prie miesto kanalizacijos, įrengti parkai.[15] 1974 m. miestas patyrė dar vieną niokojantį potvynį, po kurio Brisbano upės baseine įrengta apsaugos nuo potvynių sistema. Nepaisant to, 2011 m. sausį miestas vėl nukentėjo nuo potvynio.

1982 m. Brisbane vyko Sandraugos žaidynės, 1988 m. – Expo 88 pasaulinė paroda. Per paskutinį XX a. dvidešimtmetį miestas augo sparčiau už šalies vidurkį, į Brisbaną kėlėsi gyventojai iš Viktorijos ir Naujojo Pietų Velso valstijų. Miestas sparčiai auga ir XXI a.: 2001–2019 m. miesto gyventojų padaugėjo beveik milijonu.[13][1]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Niu Farmo (New Farm) Brisbano tufo uolos prie Brisbano upės

Brisbanas išsidėstęs Kvynslando pietryčiuose, Brisbano upės krantuose. Miesto centras yra 19 km nuo upės žiočių, rytiniai priemiesčiai siekia Koralų jūros Mortono įlanką. Miesto aglomeracija apima įlankos pakrantės lygumą į rytus nuo Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio tarp Sanšain Kousto ir Gold Kousto: nuo Kobolčos (Coboolture) priemiesčio šiaurėje iki Binli (Beenleigh) priemiesčio pietuose ir Ipsvičo pietvakariuose. Australijos statistikos biuras Didžiajam Brisbanui priskiria 15 842 km² plotą,[16][17] tačiau užstatyta miesto teritorija yra žymiai mažesnė.[18]

Brisbano reljefas – kalvotas.[19] Į miesto teritoriją įsiterpia dvi Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio atšakos: Teiloro (Taylor Range) ir D‘Agilaro (D‘Aguilar Range) virtinės. Apie 6 km į vakarus nuo Brisbano centro iškilusi aukščiausia Teiloro virtinės viršūnė – Kut Ta kalnas (Mount Coot-tha, 287 m vjl.). D‘Agilero virtinė aglomeracijos šiaurės vakariniame pakraštyje – aukštesnė, iki 770 m vjl. Mažesnių, iki 230 m vjl. kalvų nusėta po visą Brisbano teritoriją.

Miesto geologinį pagrindą sudaro Brisbano tufas – nuosėdinė vulkaninė uoliena, ignimbrito atmaina.[20] Tufas naudotas miesto istorinių pastatų (Komisariato sandėlio, Šv. Stepono bažnyčios ir kitų) statybai ir tebenaudojamas šaligatvių bortų gamybai.

Brisbano upė ties Brisbanu – plati potvynių ir atoslūgių veikiama sūroko vandens, laivuojama estuarija. Upė per miestą teka dideliais vingiais šiaurės rytų kryptimi ir įsilieja į Mortono įlanką. Aglomeracijos šiauriniuose priemiesčiuose teka Šiaurės Paino ir Pietų Paino upės, kurių santaka sudaro Paino upės (Pine River) estuariją, bei Kobolčos upė; pietrytiniuose priemiesčiuose – Logano ir Alberto upės, pietvakariuose – Brisbano intakai Brimeris (Bremer River) ir Okslis (Oxley Creek).

Mortono įlanką nuo vandenyno skiria Mortono, Šiaurės Stradbroko (North Stradbroke) ir Braibio (Bribie) salos, kurios saugo įlanką nuo didelio bangavimo. Dėl per mažų bangų Brisbano paplūdimiai netinkami banglenčių sportui.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Audros debesis virš Brisbano centro 2008 m.

Pagal Kiopeno klimato klasifikaciją Brisbanas yra drėgno subtropinio klimato zonoje (Cfa).[21] Miestui būdingos karštos, drėgnos vasaros ir vidutiniškai sausos, šiltos žiemos. Pagal vidutinę metinę oro temperatūrą Brisbanas yra antra šilčiausia Australijos valstijų sostinė po Darvino. Dėl Koralų jūros artumo ir šiltosios Rytų Australijos srovės oro temperatūros metiniai svyravimai mieste nežymūs. Vasaros – ilgos, karštos ir drėgnos, bet oras retai kada įšyla virš +35 °C; didesnę vasaros dalį oro temperatūra dienomis laikosi 27–33 °C ribose. Žiemą oras įšyla vidutiniškai iki +22 °C, retai kada žemiau +20 °C, bet pasitaiko ir karštų, virš +30 °C dienų.[22]

Aukščiausia temperatūra mieste, +43,2 °C, užregistruota 1940 m. sausio 26 d.,[23] žemiausia, +2,6 °C – 2014 m. liepos 12 d. miesto centre, -0,1 °C – 2007 m. liepos 19 d. Brisbano oro uoste,[24] -4,9 °C – 1995 m. rugpjūčio 8 d. aglomeracijos pietvakariniame pakraštyje, Amberlyje, prie Ipsvičo.[25]

Vidutinis metinis kritulių kiekis – 1 011 mm, du trečdaliai kritulių iškrinta per vasaros pusmetį. Lapkričio–kovo mėnesiais būdingos perkūnijos su audromis, kartais ir su kruša, smarkiomis liūtimis bei stipriais vėjais. Brisbanas yra tropinių ciklonų rizikos zonos pietiniame pakraštyje, tačiau jie miestą pasiekia retai. Daugiausia kritulių mieste iškrito 1887 m. sausio 21 d. – 465 mm. Drėgniausias mėnuo miesto istorijoje buvo 1893 m. vasaris, kai iškrito 1 026 mm lietaus, tačiau per pastaruosius 30 metų didžiausias kritulių kiekis per mėnesį neviršijo 480 mm. Labai retai pasitaiko mėnesių be kritulių: paskutinį kartą 1991 m. rugpjūtį.[23] Per metus Brisbane vidutiniškai būna 124 giedros dienos.[26]

Vidutinė vandens temperatūra Brisbano pajūryje svyruoja nuo 21,6 °C liepą–rugpjūtį iki 27,2 °C vasarį.[27]

Nuvola apps kweather.svg Brisbano klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė aukščiausia °C 30,5 30,2 29,1 27,2 24,6 22,0 22,1 23,4 25,7 27,0 28,3 29,6 26,6
Vidutinė temperatūra °C 26,1 25,8 24,7 22,3 19,2 17,0 16,2 17,1 19,8 21,7 23,6 25,0 21,5
Vidutinė žemiausia °C 21,7 21,4 20,2 17,4 13,8 11,9 10,3 10,8 13,8 16,4 18,8 20,4 16,4
Krituliai mm 140,5 150,4 115,3 58,8 62,1 66,9 24,7 36,2 28,4 77,8 91,4 129,2 1 011,5
Duomenys: Brisbano klimatas (nuo 1999 m.)[28]

Urbanistinė struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brisbano centrinis verslo rajonas arba miesto centras išsidėstęs Brisbano upės vingyje, kairiajame krante, užima 2,2 km² plotą. Gatvių tinklas – stačiakampio plano, dauguma gatvių pavadintos Hanoverių dinastijos narių vardais. Karalienės gatvė (Queen Street, pavadinta karalienės Viktorijos garbei) – pagrindinė, dalis gatvės skirta pėstiesiems. Gatvės, lygiagrečios Karalienės gatvei, pavadintos karališkosios giminės moterų vardais (Adelaidės, Alisos, Onos, Šarlotės, Elžbietos, Margaritos ir Marijos), statmenosios – vyrų vardais (Alberto, Edvardo, Jurgio ir Viljamo).

Brisbano upė dalina miestą į dvi dalis; šnekamojoje kalboje miesto teritorija kairiajame upės krante vadinama „šiaurine puse” (northside), dešiniajame – „pietine puse“ (southside). Dėl vingiuotos upės vagos kai kurie „šiaurinės pusės“ rajonai nutolę piečiau centro, „pietinės pusės“ – šiauriau. Miesto pietvakarinė dalis dar neoficialiai vadinama „vakarų puse“ (westside), o miesto rajonai prie Mortono įlankos – „įlankos puse“ (bayside).

Brisbano upė, Miesto botanikos sodai ir Centrinis verslo rajonas 2018 m. Vaizdo centre – statomas aukščiausias Brisbano dangoraižis Brisbane Skytower

Į šiaurę nuo miesto centro išsidėstę Fortitjūd Valio (Fortitude Valley), Spring Hilio (Spring Hill) ir Padingtono (Paddington) rajonai, žymūs savo restoranais, parduotuvėmis ir naktiniu gyvenimu. Pietų Brisbane (South Brisbane) yra parkų, muziejų, kultūros centrų. Rajoną su miesto centru jungia du tiltai: bendro naudojimo Viktorijos tiltas (Victoria Bridge) ir pėsčiųjų Kurilpos tiltas (Kurilpa Bridge). Kiti du Brisbano upės dešiniojo kranto rajonai, esantys netoli miesto centro – Vest Endas (West End) ir Kangarū Pointas (Kangaroo Point).

Brangiausi miesto rajonai yra prie Brisbano upės abipus centro: Niu Farmas (New Farm), Bulimba ir Olskotas (Alscot) šiaurės vakaruose bei Ochenflaueris (Auchenflower), Čelmeris (Chelmer) ir Sent Lusija (St Lucia) pietvakariuose.[29] Pagal Deloitte Access Economics ir Tract Consultants atliktą tyrimą geriausiais gyventi pripažinti 3–7 km į šiaurę nuo centro esantys miesto rajonai: Olderlis (Alderley), Vilstonas (Wilston), Olskotas, Padingtonas, Niumarketas (Newmarket) ir kiti.[30][31] Pagal 2016 m. gyventojų surašymo duomenis 76,4 % Brisbano gyventojų gyveno atskiruose namuose, 12,6 % – butuose, 10 % – terasiniuose ir sublokuotuose namuose.[32] Daugiabučiai namai pradėti statyti XX a. aštuntajame dešimtmetyje, XXI a. jų statyba spartėja.

Mortono įlankos fikusai, dar vadinami Australijos banjanais, Miesto botanikos soduose

Parkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai miesto parkai – Miesto botanikos sodai ir Romos gatvės parkas miesto centre, 27 ha dydžio Viktorijos parkas Spring Hilyje ir Herstone, Saut Banko parkas Pietų Brisbane, Brisbano botanikos sodai Maunt Kut Ta priemiestyje ir Niu Farmo parkas Brisbano upės pakrantėje.

Miesto pakraščiuose daug nacionalinių parkų. Didžiausias ir Brisbanui artimiausias – D‘Agilaro nacionalinis parkas miesto šiaurės vakaruose užima D‘Agilaro kalnų virtinę. Stiklo Krosnies Kalnų nacionalinis parkas (Glass House Mountains National Park) įkurtas aglomeracijos šiaurėje tarp Brisbano ir Sanšain Kousto, Tamborinos nacionalinis parkas (Tamborine National Park) – pietuose tarp Brisbano ir Gold Kousto. Mortono įlankos gamtai saugoti įkurtas Mortono Įlankos jūros parkas, o didelę dalį Mortono, Šiaurės Stradbroko ir Braibio salų užima Mortono Salos, Naree Budjong Djara ir Braibio salos nacionaliniai parkai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš smiltainio statytame Iždo pastate buvo įsikūrusios įvairios Kvynslando valdžios įstaigos. XX a. pab. pastatas privatizuotas, nuo 1995 m. jame įrengti lošimų namai

Brisbane išsaugota nemažai istorinių XIX a. pastatų. Seniausias iš jų – Senasis vėjo malūnas Vikamo parke (Wickham Park), pastatytas nuteistųjų 1824 m.[33] Komisariato sandėlio (Commissariat Store) pastatas statytas 1828 m., naudotas grūdams saugoti, dabar – muziejus ir Brisbano karališkosios istorijos draugijos būstinė. Kiti svarbūs XIX a. pab. ir XX a. pr. architektūros paminklai – neorenesansiniai Iždo pastatas (Treasury Building, statytas 1886–1928 m.) ir Rotušė (1920–1930 m.), Viktorijos stiliaus Muitinė (1886–1889 m.) bei neoklasicistinis Žemės administravimo pastatas (Land Administration Building, 1899–1905 m.).

Viktorijos laikų Kvynslando stiliaus gyvenamojo namo pavyzdys

Dėl palyginti pigios ir prieinamos medienos dauguma senesniųjų gyvenamųjų namų Brisbane – mediniai. XIX a. viduryje Brisbane susiformavo savitas Kvinslando architektūros stilius (Queenslander), kuriuo pastatyta didelė dalis ikikarinių Brisbano gyvenamųjų namų. Stiliui būdingos medinės konstrukcijos su didelėmis verandomis, dvišlaičiais ar keturšlaičiais gofruotos skardos stogais, aukštomis lubomis. Dauguma šio stiliaus namų paaukštinti ant medinių atramų, suformuojant po namu tuščią erdvę vėsinančio oro srautui. Kvinslando stiliaus namai laikomi ikoniškais ir kainuoja brangiau už šiuolaikinius medinius namus.

Po Antrojo pasaulinio karo gyvenamųjų namų statyboje pradėjo vyrauti amerikietiškų tipų namai – su mažesnėmis verandomis, vienaaukščiai, paprastai medinio ar metalinio karkaso, apmūryti plytomis.

2020 m. Brisbane buvo beveik 400 daugiaaukščių pastatų, iš jų 17 – dangoraižių (aukštesnių nei 150 m pastatų). Aukščiausias pastatas – 270 m aukščio mišraus naudojimo Brisbane Skytower dangoraižis, pastatytas 2019 m.[34] Pagal dangoraižių skaičių Brisbanas buvo trečioje vietoje Australijoje ir 68 vietoje pasaulyje. Pagal paskirtį daugiausia biurams skirtų (47 %), rezidencinių (37 %) ir mišraus naudojimo (11 %) dangoraižių.[35] Visi dangoraižiai pastatyti centriniame verslo rajone; kitų daugiaaukščių yra ir kitose netoli centro esančiose miesto dalyse. Iki 1970 m. aukščiausias miesto pastatas buvo rotušė su 86 m aukščio bokštu.

Valdžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parlamento rūmai, papuošti 2019 m. Kalėdoms. Kvynslandas – vienintelis iš Australijos valstijų, turintis vienerių rūmų parlamentą

Skirtingai nuo kitų Australijos didmiesčių, Brisbano miesto savivaldybė kontroliuoja ne tik miesto centrą, bet ir nemažą dalį viso miesto. Pagal gyventojų skaičių ir biudžeto dydį Brisbano miestas yra didžiausia Australijos savivaldybė,[36] joje gyvena 40 % aglomeracijos gyventojų. Savivaldybės plotas – 1 343 km².[37] Miestui vadovauja tiesiogiai renkamas meras ir 26 rinkiminėse apygardose išrinkta miesto taryba. Pagrindinė miesto valdžia įsikūrusi rotušėje, kitos miesto vadžios įstaigos – Brisbane Square dangoraižyje.

Pietinė miesto dalis priklauso Logano miesto, šiaurinė – Mortono Įlankos regiono, pietvakarinė – Ipsvičo miesto, pietrytinė – Redlando miesto savivaldybėms. Nedidelis miesto ruožas vakaruose priklauso Vaizdingojo Krašto regiono (Scenic Rim Region) savivaldybei.

Kvynslando parlamentas įsikūręs Parlamento rūmuose miesto centre, vyriausybė – Vyriausybės rūmuose Padingtone. Nemažai vyriausybinių įstaigų yra ir 1 William Street dangoraižyje. Kvynslando Aukščiausiasis ir Apygardos teismai įsikūrę Karalienės Elžbietos II teismo rūmuose, Australijos federalinių teismų įstaigos – Sandraugos teismo rūmuose Šiaurinėje krantinėje miesto centre, Brisbano kalėjimai – Veikolo (Wacol) priemiestyje.

Australijos ginkluotųjų pajėgų bazių yra Inogeroje (Enoggera), Bulimboje (laivyno) ir Amberlyje (Amberley, oro pajėgų).

Brisbanas turi 17 atstovų Australijos Federacinio parlamento Atstovų rūmuose ir 41 atstovą iš 93 Kvynslando parlamento Įstatymų leidybos asamblėjoje.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brisbano kinų kvartalas. Kinai – didžiausia neeuropiečių etninė grupė Brisbane

2019 m. birželį Brisbano aglomeracijoje buvo 2 514 184 gyventojai, per metus gyventojų skaičius padidėjo 52 587 arba 2,1 % – Brisbanas buvo antras po Melburno sparčiausiai augantis Australijos didmiestis. Natūralus prieaugis, imigracija ir gyventojų migracija iš kitų valstijų sudarė po trečdalį viso prieaugio.[1]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimimo šalis (2016)[38]
Gimimo vieta Skaičius
Australija 1 538 813
Naujoji Zelandija 106 053
Anglija 90 068
Kinija 36 175
Indija 35 335
Pietų Afrika 22 068
Filipinai 20 797
Vietnamas 16 731
Pietų Korėja 12 202
Taivanas 11 976
Škotija 11 691
Malaizija 10 765

2016 m. gyventojų surašymo duomenimis, pagal kilmę Brisbano gyventojai buvo pasiskirstę taip:[39]

2016 m. gyventojų surašymo duomenimis, 32,2 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, 50,9 % gyventojų bent vienas iš tėvų buvo gimęs užsienyje. Pagal imigrantų skaičių Brisbanas buvo 26 vietoje tarp pasaulio didmiesčių. Daugiausia miesto gyventojų, gimusių už Australijos ribų, buvo iš Naujosios Zelandijos (4,7 %), Anglijos (4,0 %), Kinijos (1,6 %), Indijos (1,6 %) ir Pietų Afrikos (1,0 %).[32] 2016 m. mieste buvo 54 158 arba 2,4 % aborigenų kilmės gyventojų.

Kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. gyventojų surašymo duomenimis, 78,0 % Brisbano gyventojų namuose vartojo tik anglų kalbą. Iš kitų kalbų namuose daugiausia vartotos kinų (2,4 %), vietnamiečių (1,0 %), Kantono kinų (0,9 %), ispanų (0,7 %) ir hindų (0,6 %) kalbos.[32]

Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. gyventojų surašymo duomenimis, 59,1 % Brisbano gyventojų buvo krikščionys. Katalikais save nurodė 21,5 %, anglikonais – 13,3 %, Vienijančiajai bažnyčiai priklausančiais – 2,3 %. Kitoms krikščioniškosioms konfesijoms (daugiausia – baptistams, sekmininkams, liuteronims ir stačiatikiams) priklausė 16,5 % gyventojų. Iš kitų religijų daugiausia buvo budistų (2 %), musulmonų (1,5 %) ir hinduistų (1,5 %).[40]

Mieste yra katalikų (Šv. Stepono katedra) ir anglikonų (Šv. Jono katedra) vyskupijų centrai.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brisbanas priskiriamas globalinių miestų kategorijai ir yra vienas iš pagrindinių Australijos verslo centrų. 2018–2019 finansiniais metais mieste sukurta 177 milijardai Australijos dolerių arba pusė Kvynslando valstijos ir 9,3 % visos šalies bendrojo vidaus produkto.[41] Miesto ekonomika diversifikuota, pagrindinės ūkio šakos – kalnakasyba, bankininkystė, draudimas, transportas, informacinės technologijos, nekilnojamojo turto paslaugos ir maisto pramonė.

Auksinio Trikampio (Golden Triangle) finansinė zona centriniame verslo rajone

Mieste savo pagrindines būstines turi „Suncorp Group“ (finansai, draudimas), „Virgin Australia“ (transportas), „Aurizon“ (transportas), „Bank of Queensland“ (finansai), „Flight Centre“ (turizmas), „CUA“ (finansai, draudimas), „Sunsuper“ (draudimas), „QSuper“ (draudimas), „Domino’s Pizza Enterprises“ (picerijų tinklas), „Star Entertainment Group“ (lošimų namai, pramogos), „ALS“ (tyrimo, sertifikavimo paslaugos), „TechnologyOne“ (informacinės technologijos), „NEXTDC“ (informacinės technologijos), „Super Retail Group“ (mažmeninė prekyba), „New Hope Coal“ (kalnakasyba), „Jumbo Interactive“ (loterijų rengimas), „National Storage“ (sandėliavimo paslaugos), „Collins Foods“ (restoranų tinklas) ir „Boeing Australia“ (aviacijos, gynybos pramonė) bendrovės.[42] Savo filialus Brisbane turi ir dauguma kitų svarbiausių Australijos bendrovių bei nemažai tarptautinių kompanijų.

Karalienės gatvės pėsčiųjų zona su mažmeninės prekybos centrais – didžiausia Brisbane ir visoje valstijoje

Miesto centre ir jam artimuose rajonuose – Pietų Brisbane, Fortitjūd Valyje, Spring Hilyje, Miltone ir Tuvonge (Toowong), vyrauja informacinių technologijų, finansinių paslaugų, aukštojo išsilavinimo ir valstybinio administravimo sektoriai; Brisbano žemupyje ir miesto pakraščiuose – naftos perdirbimo, popieriaus gamybos, metalurgijos pramonė, geležinkelių dirbtuvės, stividorinės paslaugos. Brisbano upės žiotyse, abiejuose krantuose įrengta „Australia TradeCoast“ ekonominės plėtros zona su jūrų uostu, oro uostu ir didelėmis pramonės įmonėmis.[43]

Pagrindiniai mažmeninės prekybos centrai – „Myer Centre“, „Wintergarden“, „MacArthur Central“ ir „QueensPlaza“, sutelkti Karalienės gatvėje, ypač pėstiesiems skirtame gatvės ruože. Žymesni istoriniai prekybos centrai – „Brisbane Arcade“ ir „Tattersalls Arcade“. Iš prekybos centrų kitose miesto dalyse savo dydžiu išsiskiria „Westfield Chermside“ ir „Westfield North Lakes“ miesto šiaurėje, „Westfield Garden City“ ir „Logan Hyperdome“ pietuose, „Westfield Carindale“ rytuose ir „Indooroopilly Shopping Centre“ vakaruose. Didžiausias turgus – 100 ha ploto „Brisbane Markets“ Rokli (Rocklea) priemiestyje.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brisbano upės pesčiųjų takas vietomis įrengtas upės vaga. 2011 m. dalį tako išplovė potvynis. Nuotraukoje: vyksta tako atstatymo darbai, 2014 m.

2018–2019 finansiniais metais Brisbaną aplankė 1,4 mln. užsienio ir 7,7 mln. vietinių turistų. Pagal turistų skaičių Brisbanas buvo trečioje vietoje Australijoje po Sidnėjaus ir Melburno. Turizmas atnešė miestui 7,6 mlrd. Australijos dolerių pajamų. Per 10 metų (nuo 2009 m.) užsienio turistų padaugėjo 50,3 %, vietinių – 73 %.[44]

Populiariausios turizmo ir poilsio vietos Brisbane – Saut Banko parkas su panoramos ratu, Miesto botanikos sodai, Romos gatvės parkas, Niu Farmo parkas, Hovardo Smito prieplauka, Lone Pine koalų draustinis, Tenerifės (Teneriffe) vilnos sandėlių rajonas, Džeimso gatvė ir Kinų kvartalas Fortitjūd Valyje, Vest Endas, Rotušė su Brisbano muziejumi, Kvynslando parlamentas, Storio tiltas (galimybė užkopti tilto konstrukcijomis), Šv. Jono katedra, ANZAC aikštė ir Kvynslando kultūros centras, Kangarū Pointo uolos ir parkas, Kvynslando jūrų muziejus, Kut Ta kalno draustinis su botanikos sodu, apžvalgos aikštele ir planetariumu, miesto pakraščiuose – nacionaliniai parkai.

Saut Banko parkas, 2010 m.

Brisbano upe ir pakrante įrengti pėsčiųjų takai (Brisbane Riverwalk). Populiariausi tako ruožai – tarp Niustedo (Newstead) ir Tuvongo bei Pietų Brisbano ir Kangarū Pointo.

Jūros pakrantėje lankomi Redklifo pusiasalio bei Šornklifo (Shorncliffe), Sandgeito (Sandgate), Vinumo (Wynnum), Manlio (Manly) ir Velington Pointo (Wellington Point) paplūdimiai, jūros tiltai, Mortono, Šiaurės Stradbroko ir Braibio salos. Tangalumos (Tangalooma) kurorte Mortono saloje turistams prieinama laukinių delfinų maitinimo pramoga, rengiami kruizai banginių stebėjimui.

Populiarios brisbaniečių poilsio vietos – į šiaurę ir pietus nuo Brisbano įsikūrę Sanšain Kousto ir Gold Kousto miestai su paplūdimiais maudymuisi ir banglenčių sportui.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 3218.0 - Regional Population Growth, Australia, 2018-19, Australian Bureau of Statistics, 2020 m. kovo 25 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-07.
  2. Pasaulio vietovardžiai. Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Bri̇̀sbanas.
  3. Archibald Meston, Aboriginal Indigeneous Tribes of Brisbane and Moreton Bay, Brisbane History. Archyvuota 2017-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-05-17.
  4. Henry Boucher Bowerman View of Brisbane Watercolour, Google Arts & Culture. Nuoroda tikrinta 2020-05-21.
  5. Brisbane, Encyclopaedia Britannica. Archyvuota 2020-05-04. Nuoroda tikrinta 2020-05-17.
  6. Brisbane Pre-Separation History, Brisbane History. Suarchyvuotas originalas 2019-10-29. Nuoroda tikrinta 2020-05-17.
  7. Creation of a State, Queensland Government, 2018 m. liepos 20 d. Suarchyvuotas originalas 2020-01-14. Nuoroda tikrinta 2020-05-17.
  8. Amy Mitchell-Whittington, 10 historical facts every Brisbane resident should know, Brisbane Times, 2017 m. balandžio 27 d. Suarchyvuotas originalas 2019-10-22. Nuoroda tikrinta 2020-05-20.
  9. 1893 Brisbane flood, State Library of Queensland, 2011 m. lapkričio 18 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-17.
  10. Local Authorities Act of 1902, Queensland Historical Acts. Nuoroda tikrinta 2020-05-18.
  11. United States forces in Queensland, 1941–45 – Fact sheet 234, National Archives of Australia. Archyvuota 2019-03-30.
  12. Peter Dunn, The Battle of Brisbane – 26 & 27 November 1942, Australia @ War, 2005 m. rugpjūčio 27 d. Archyvuota 2008-01-10. Nuoroda tikrinta 2020-05-18.
  13. 13,0 13,1 13,2 Brisbane and Greater Brisbane, Centre for the Government of Queensland, 2018. Nuoroda tikrinta 2020-05-21.
  14. Lucy Bullivant, A river rediscovered, Financial Times, 2009 m. lapkričio 7 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-21.
  15. Christine Kellett, Former Mayor Clem Jones dies, Brisbane Times, 2007 m. gruodžio 16 d. Archyvuota 2012-10-11. Nuoroda tikrinta 2020-05-21.
  16. Greater Brisbane, 2016 Census Community Profiles, General Community Profile: G02 Selected Medians and Averages, Australian Bureau of Statistics, 2019 m. liepos 12 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-06.
  17. About Brisbane, Visit Brisbane. Nuoroda tikrinta 2020-06-06.
  18. Patrick Hunn, Australian cities among the largest and least densely settled in the world, Architecture Media, 2017 m. balandžio 20 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-06.
  19. Helen Gregory, „Brisbane Then and Now“. Wingfield, South Australia: Salamander Books, 2007. p. 60. ISBN 978-1-74173-011-1.
  20. Brisbane Tuff, Windsor and Districts Historical Society. Nuoroda tikrinta 2020-06-02.
  21. Brisbane Climate (Australia) , Climate-Data.org. Nuoroda tikrinta 2020-06-03.
  22. Hot August day, as records fall, Brisbane Times, 2009 m. rugpjūčio 24 d. Archyvuota 2009-08-27. Nuoroda tikrinta 2020-06-03.
  23. 23,0 23,1 Brisbane Regional Office, Climate statistics for Australian locations, Bureau of Meteorology, 2020 m. birželio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-03.
  24. Daniel Sankey, Tony Moore, Coldest day on record for Brisbane, Brisbane Times, 2007 m. liepos 19 d. Archyvuota 2007-10-12. Nuoroda tikrinta 2020-06-03.
  25. Amberley AMO, Climate statistics for Australian locations, Bureau of Meteorology, 2020 m. birželio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-03.
  26. Brisbane Aero, Climate statistics for Australian locations, Bureau of Meteorology, 2020 m. birželio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-03.
  27. Deception Bay Sea Temperature, Global Sea Temperature. Nuoroda tikrinta 2020-06-03.
  28. Brisbane, Climate statistics for Australian locations, Bureau of Meteorology, 2020 m. gegužės 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-03.
  29. Kell Andersen, Brisbane’s 20 most expensive suburbs, Domain, 2019 m. lapkričio 9 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-05.
  30. Nicola McDougall, Greater Brisbane’s 260 suburbs ranked for liveability, Domain, 2019 m. lapkričio 14 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-05.
  31. Ellen Lutton, Why north of the Brisbane River is officially more liveable than the south, Domain, 2019 m. lapkričio 14 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-05.
  32. 32,0 32,1 32,2 Greater Brisbane, 2016 Census QuickStats, Australian Bureau of Statistics, 2019 m. liepos 12 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-07.
  33. Day 1: Milling with history, Brismania, 2013 m. balandžio 1 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-05.
  34. Brisbane, Emporis, 2020 m. Nuoroda tikrinta 2020-06-05.
  35. Brisbane, Australia, The Skyscraper Center, 2020 m. Nuoroda tikrinta 2020-06-05.
  36. Facts and Figures, Australian Local Government Association. Nuoroda tikrinta 2020-06-06.
  37. Brisbane’s key economic facts, Brisbane City Council, 2020 m. gegužės 7 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-06.
  38. Greater Brisbane, 2016 Census Community Profiles, Australian Bureau of Statistics, 2019 m. liepos 12 d., General Community Profile, G09e ir G09f lent. Nuoroda tikrinta 2020-06-07.
  39. Greater Brisbane, 2016 Census Community Profiles, Australian Bureau of Statistics, 2019 m. liepos 12 d., General Community Profile, G07, G08 lent. Nuoroda tikrinta 2020-06-07.
  40. Greater Brisbane, 2016 Census Community Profiles, Australian Bureau of Statistics, 2019 m. liepos 12 d., General Community Profile, G14 lent. Nuoroda tikrinta 2020-06-07.
  41. GDP report: Economic Performance of Australia’s Cities and Regions, SGS Economics & Planning, 2019 m. gruodžio 16 g. Nuoroda tikrinta 2020-06-07.
  42. Brisbane Top Companies, Business News Australia, 2019 m. spalio 11 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-07.
  43. About Us, Australia TradeCoast. Archyvuota 2008-01-08. Nuoroda tikrinta 2020-06-07.
  44. Brisbane Tourism Statistics, Camper Champ, 2020 m. kovo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-10.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]