Art Deco
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Art deco yra XX a. pradžioje Prancūzijoje atsiradęs terminas, taikomas moderniajai dailei ir architektūrai, sukurtai tarp dviejų pasaulinių karų (3–4 deš.). Lietuvos meno istorijoje Art deco pirmą kartą paminėtas 1990 m.
Bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Art deco stilius buvo tarsi liuksuso etalonas: baldžiai naudojo brangiausių rūšių medieną, vėžlio šarvus, perlamutrą, ryklių bei gyvačių odą. Skulptoriai derino savo dirbiniuose malachitą, agatą ir dramblio kaulą. Tokius daiktus galėjo įsigyti tik labai turtingi rafinuoto skonio žmonės. Art deco baldas arba dažnai raiški ir įspūdinga erdvinė forma neatitinka daikto paskirties, o statula – tai tik papildoma interjero detalė, dekoro elementas.
Buvo keletas tapybos reiškinių. Tapyboje vyrai buvo vaizduojami kaip atletiški, sportiški. Tai šiek tiek priminė Antikos meno ypatybes. Moterys – wamp tipo gražios viliokės, aistringos, klastingos būtybės.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Art deco formavosi ir išreiškė komunikacijų, masinės gamybos ir masinės kultūros formavimosi epochą. Stilius lengvai įsitvirtino pramoninėje grafikoje, plakate, reklamoje, taikomojoje dailėje. Lietuvoje art deco labai išpopuliarėjo tarpukariu. Šiuo stiliumi poetas, kunigas Jonas Mačiulis-Maironis (1864–1932) įsirengė savo darbo kabinetą. Jį galite pamatyti apsilankę autentiškai atkurtame Maironio bute Kaune, Rotušės aikštėje (dab. Maironio lietuvių literatūros muziejus).[1]
Paskirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Art deco skirtas prabangai ir malonumui. Viskas kuriama iš prabangių medžiagų. Daiktų grožis buvo svarbesnis už jų praktinę pritaikymo reikšmę.[reikalingas šaltinis]
