Matrica (1999 filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Matrica
Matrix-DVD.jpg
PavadinimasThe Matrix
Kilmės šalisJAV
RežisieriusAndy Wachowski
Larry Wachowski
Prodiuseris (-iai)Joel Silver
Andy Wachowski
Larry Wachowski
Scenaristas (-ai)Andy Wachowski
Larry Wachowski
VaidinaKeanu Reeves
Laurence Fishburne
Carrie-Anne Moss
Hugo Weaving
Metai1999
ŽanrasFantastinis veiksmo
Trukmė136 min.
Kalbaanglų
Biudžetas63 mln. JAV dol.[1]
Pajamos466,3 mln. JAV dol.[1]
IMDb įrašas

Matrica (angl. The Matrix) – 1999 m. JAV mokslinės fantastikos veiksmo filmas.[1] Režisieriai ir scenarijaus autoriai – broliai Endis ir Laris Vačovskiai. Pavadinimo Matrica reikšmė – tai dirbtinė realybė, kurią mąstančios mašinos sukūrė nuraminti žmonijai, kad galėtų naudotis jos išskiriama energija.[2] „Matricoje“ gausu aliuzijų į įvairias religijas bei filosofijas, ji siejasi su hakerių subkultūra, kiberpanku,[3] japonų animacija[4].

Visame pasaulyje „Matrica“ uždirbo 466,3 mln. JAV dol. pajamų.[1] Nors broliai Vačovskiai nuo pat pradžių norėjo kurti trilogiją, jie gavo pinigų tik pirmajam filmui ir tik sulaukę netikėtos sėkmės galėjo sukurti dar du.[reikalingas šaltinis] Filmas ir du jo tęsiniai – „Matrica: Perkrauta“ bei „Matrica: Revoliucijos“ tapo savotiškais kulto objektais.[reikalingas šaltinis]

2021 m. gruodžio 22 d. pasirodė ketvirtoji filmo dalis – „Matrica: Prisikėlimai“ (The Matrix Resurrections).[5]

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Programuotojas Tomas A. Andersonas (akt. Keanu Reeves) po darbų virsta hakeriu pseudonimu „Neo“. Jis susiduria su grupe, vadovaujama Morfėjaus (akt. Laurence Fishburne). Morfėjus paaiškina Neo, kad pasaulis, kuriame jis mano gyvenąs, tėra Matrica – virtuali realybė – ir pakviečia jį pamatyti tikrąjį pasaulį. Neo sužino, kad iš tiesų dabar ne 1999, o maždaug 2199 metai, žmonija pavergta mąstančių mašinų ir tik saujelė su jomis kovoja. Norėdami atkirsti mašinas nuo pagrindinio jų energijos šaltinio – Saulės – žmonės „išdegino dangų“. Atsakydamos į tai, mašinos energijos šaltiniu pavertė pačius žmones, o kad jie nespurdėtų, sukūrė Matricą – iliuzinį 1999-tųjų pasaulį, kuriame neva gyvena žmonės, kol jų energija renkama tarsi derlius. Morfėjus ir kiti laisvi žmonės atjungia kai kuriuos pavergtuosius iš Matricos ir įtraukia į pasipriešinimo judėjimą.

Morfėjus atjungė Neo, nes jis tiki, kad Neo – Išrinktasis, išpranašautas Orakulės ir turintis „pagelbėti sunaikinti Matricą, baigti karą, išlaisvinti žmoniją.“ Morfėjus tiki, kad Neo gali išvaduoti žmoniją visiškai įvaldydamas Matricą. Neo, kaip ir kiti Morfėjaus grupės nariai, iš pradžių tuo netiki, tačiau Morfėjus pamažu jį išmoko įveikti Matricos apribojimus – pavyzdžiui, būnant joje nepaisyti fizikos dėsnių. Neo taip pat artimai susidraugauja su grupės nare Trejybe. Matricoje išlaisvintuosius persekioja programos, vadinamos Agentais.

Neo susitinka su Orakule. Jos pranašystė dviprasmiška: viskas priklauso nuo Neo pasirinkimų. Jis rinksis savo arba Morfėjaus gyvybę. Morfėjus išduodamas ir pagaunamas Agentų, kurie bando iš jo ištraukti informaciją apie Sioną – laisvųjų žmonių miestą po žeme. Neo nusprendžia gelbėti Morfėjų, nepaisydamas pranašystės, ir drauge su Trejybe išgelbsti savo vadą. Trejybė ir Morfėjus išeina iš Matricos, tačiau telefono būdelė – išėjimas – susprogdinama, ir Neo priverstas ieškoti kito. Jam tenka susidurti su Agentu Smitu. Atrodo, kad Neo jau miręs, tačiau tikrajame pasaulyje Trejybė nenori su tuo susitaikyti – ji sušnabžda Neo į ausį, kad pranašystė išsipildė: jai pačiai buvo pažadėta, kad pamils Išrinktąjį. Neo prabunda ir įsisąmonina Matricos iliuzinę prigimtį. Gebėdamas atmesti tai, kas netikra, Neo nesunkiai įveikia Agentą Smitą ir ištrina jį iš Matricos. Neo grįžta į realų pasaulį, pažadėjęs Agentams ir toliau su jais kovoti.

Idėja[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Matricoje“ susipina aliuzijos į įvairius istorinius faktus, mitologiją, literatūrą, kitus filmus.

Literatūriniais šaltiniais „Matricai“ tapo „Alisos nuotykiai Stebuklų šalyje“,[6] judokrikščioniškasis mesianizmas, budizmas, Viljamo Gibsono romanai (ypač „Neuromancer“),[3] kuriuose taip pat buvo kalbama apie pasaulinį kompiuterių tinklą, „matricą“. Tačiau pati idėja ir pavadinimas pasirodė dar anksčiau – 1976 m. britų mokslinės fantastikos televizijos seriale „The Deadly Assassin“ iš serijos „Doctor Who“.[7] Pirmasis rašytojas, prabilęs apie virtualią realybę ir jos nieko neįtariančias aukas, buvo Daniel F. Galouye (knyga „Simulacron Three“, 1964 m.). Daug kas kaip svarbų įkvėpimo šaltinį mini Filipo K. Diko kūrybą,[8][9][10] kurioje kalbama ne tik apie gnosticizmą ar pranašiškas vizijas, bet ir apie postapokaliptinį karą su mašinomis. Karo su mašinomis idėja bei mesianistiniai bruožai galėjo ateiti ir iš Franko Herberto romano „Kopa“.[reikalingas šaltinis]

„Matrica“ ne tik primena, bet ir buvo filmuota naudojant dalį filmo „Tamsos miestas“ dekoracijų.[11] Veiksmo scenoms kūrėjai įkvėpimo sėmėsi iš kovinių filmų: „Matricoje“ sujungiamas Honkongo kino stiliaus kungfu, Džono Vu[8] ir Ringo Lamo filmų susišaudymai, klasikiniai amerikietiški pasilakstymai. Įtakos turėjo ir įvairūs anime filmai, kaip kad „Ghost in the Shell“.[12]

„Matricoje“ gausu nuorodų į gnosticizmą, hinduizmą, budizmą, daoizmą, krikščionybę. Iš šių religijų bei filosofinių koncepcijų į „Matricą“ atėjo nirvana, prisikėlimo idėja, mintys apie mają, karmą, likimą ir laisvą pasirinkimą. Orakulė primena senovės Graikijos orakulus, ypač pasakojimą apie karalių Leonidą ir Termopilų mūšį. Viena iš svarbiausių „Matricos“ nagrinėjimų problemų – realybės ir iliuzijos santykis. Ar galima pasitikėti tuo, ką matai? Kaip traktuoti Matricą, kaip į ją turėtų reaguoti žinantis, jog tai tėra virtuali realybė? „Matricos“ idėjos atkartoja tai, apie ką kalbėjo Platonas, Dekartas, Baudrillard’as knygoje „Simuliakrai ir simuliacija“. Kita svarbi tema: pasirinkimas ir jo reikšmė, priežastis ir pasekmė (cause and effect). Šios temos labiau išplėtojamos „Matricos“ tęsiniuose.[reikalingas šaltinis]

Muzika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmo kompozitorius buvo Don Davis. Be jo kūrinių, filme panaudotos dainos iš tokių grupių repertuaro, kaip The Prodigy, Rammstein, Propellerheads, Marilyn Manson ir kt.

Įtaka ir apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Matrica“ gavo Oskarus už montažą, garso efektus, garso režisūrą bei vaizdo efektus.[13]

Po „Matricos“ pagarsėjo Honkongo filmų stiliaus kovų choreografai, įvairiuose filmuose ėmė rastis panašių į „Matricos“ kovų. Taip pat kine pagausėjo sulėtintų vaizdų bei kadrų, kai veikėjas „sustabdomas“, o kamera rodo jį iš visų pusių. Šį efektą taip pat parodijavo įvairios komedijos: „Pats baisiausias filmas“, „Šrekas“, televizijos serialas „Simpsonai“ ir kt.[reikalingas šaltinis]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 The Matrix (1999)“. Box Office Mojo. Amazon. Nuoroda tikrinta 2019-11-19. 
  2. Allen, Jamie (2012-11-28). „The Matrix and Postmodernism“. Prezi.com. 
  3. 3,0 3,1 Gibson, William (2003 m. sausio 28 d). „The Matrix: Fair Cop“. williamgibsonbooks.com. Suarchyvuotas originalas 2012-05-30. Nuoroda tikrinta 2012-08-13. 
  4. „Matrix Virtual Theatre“. Warnervideo.com. Warner Bros. Pictures. 1999-11-06. Interview with the Wachowski Brothers. Suarchyvuotas originalas 2012-10-06. Nuoroda tikrinta 2012-11-29. „We liked Ghost in the Shell and the Ninja Scroll and Akira in anime. One thing that they do that we tried to bring to our film was a juxtaposition of time and space in action beats.“ 
  5. Anthony D'Alessandro and Nancy Tartaglione (2021-08-24). 'Matrix 4' Trailer & Title Unveiled During Warner Bros. CinemaCon Reel“. Deadline Hollywood. Suarchyvuotas originalas 2021-08-25. Nuoroda tikrinta 2021-08-25. 
  6. O'Hehir, Andrew (1999-04-02). „Short attention spawn“. Salon. Suarchyvuotas originalas 2009-05-23. Nuoroda tikrinta 2012-11-15. 
  7. Condon, Paul (2003-07-26). The Matrix Unlocked. Contender Books. pp. 141–3. ISBN 978-1-84357-093-6. 
  8. 8,0 8,1 Rose, Frank (2003/12). „The Second Coming of Philip K. Dick“. Wired. Nuoroda tikrinta 2012-12-04. „His influence is pervasive in The Matrix and its sequels, which present the world we know as nothing more than an information grid; Dick articulated the concept in a 1977 speech in which he posited the existence of multiple realities overlapping the "matrix world" that most of us experience. ... They probably don't realize that the Matrixseries [sic] contains almost as many references to Woo as to Dick. (Fluttering pigeons heralding a fight, a shooter with two guns blazing – pure Woo.)“ 
  9. Zenko, Darren (2007-04-29). „Not another Philip K. Dick movie“. The Toronto Star. Nuoroda tikrinta 2010-05-25. 
  10. Axmaker, Sean (2002-06-25). „Philip K. Dick's dark dreams still fodder for films“. Seattle Post Intelligencer. „Even the seeds of his concepts, however, sprout resonant ideas that the biggest special effects can't destroy, and they have pollinated the creative ground of many other films, from the moral quandaries posed by technology in "The 6th Day" to the paranoia and sanity-threatening conspiracies of "The Truman Show" and "The Matrix."“ 
  11. Ebert, Roger (2005-11-06). „Great Movies: Dark City“. Chicago Sun-Times (Sun-Times Media Group). Suarchyvuotas originalas 2013-02-05. Nuoroda tikrinta 2006-12-18. 
  12. WarnerVideo.com, interviu su broliais Vachovskiais, Warner Brothers Studios.
  13. „Academy Award wins“. boxofficemojo.com. Nuoroda tikrinta 2011-05-01. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]