Pereiti prie turinio

Rytų Timoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rytų Timoro Demokratinė Respublika
port. República Democrática de Timor-Leste
tet. Repúblika Demokrátika Timor Lorosa'e
Rytų Timoro vėliava Rytų Timoro herbas
Vėliava Herbas
HimnasTėvynė

Rytų Timoras žemėlapyje
Valstybinė kalba tetum, portugalų
Sostinė Dilis
Didžiausias miestas Dilis
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • Premjeras
 • -
 
Francisco Guterres
Taur Matan Ruak
-
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
15 410 km2 (158)
-
Gyventojų
 • 2017
 • Tankis
 
1 237 251 (157)
64 žm./km2 (132)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2005
2,18 mlrd. $ (206)
800 $ (188)
Valiuta JAV doleris
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC+9
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Portugalijos
1975 m. lapkričio 28 d.
2002 m. gegužės 20 d.
Interneto kodas .tl
Šalies tel. kodas +670
Rytų Timoro apskričių žemėlapis
Rytų Timoro apskričių žemėlapis

Rytų Timoro Demokratinė Respublika – valstybė pietryčių Azijoje, užimanti rytinę Timoro salos pusę, Atauro ir Jako salas bei Okusio-Ambeno teritoriją vakarinėje Timoro salos dalyje.

Pagrindinis straipsnis – Rytų Timoro istorija.

Iki pat XX a. Timoro istorija buvo neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija. Viena iš salyno valstybių – Ternato sultonatas Molukuose – XVIXVII a. kontroliavo prekybą su atonių gyvenama Timoro sala, tokiu būdu įjungdamas ją į Malajų salyno civilizacijos arealą.

Pirmieji europiečiai, pasirodę Timore, buvo portugalai, kurie XVI amžiuje čia įkūrė kelias gyvenvietes, nors aplinkines salas valdė olandai. Timoro salą olandai ir portugalai galutinai pasidalino 1914 m. 1930 m. Rytų Timorui suteiktas Portugalijos užjūrio provincijos statusas. 1941 m. teritoriją trumpam buvo užėmę olandai ir Australijos pajėgos, siekiant išvengti japonų intervencijos. 19421945 m. salą kontroliavo japonai, aukštikalnėse prasidėjo partizaninis karas, žuvo 40 000–70 000 Timoro gyventojų. Po karo vėl įtvirtinta portugalų kontrolė.

Rytų Timoro dekolonizacija prasidėjo 1974 m., po to kai Portugalijoje žlugo autoritarinis režimas. 1975 m. lapkričio 28 d. Rytų Timoras paskelbė nepriklausomybę, bet po 9 dienų šalį okupavo Indonezijos pajėgos. Indonezijos intervenciją lydėjo smurtas ir žiaurumai prieš vietinius gyventojus. 1999 m. JTO kontroliuojamo referendumo metu Rytų Timoro gyventojai nubalsavo už nepriklausomybę nuo Indonezijos. Galutinai nepriklausomybė iškovota 2002 m. rugsėjo 27 d.

2008 m. vasario 11 d. įvyko pasikėsinimas į šalies prezidentą ir ministrą pirmininką, kurio metu prezidentas buvo sunkiai sužeistas.[1]

Politinė sistema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Rytų Timoro politinė sistema.

Valstybės vadovas yra prezidentas, renkamas visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai, nors tai labiau simbolinė figūra. Realesnę valdžią turi ministras pirmininkas, formaliai skiriamas prezidento, tačiau iš tiesų tai daugumos frakcijos lyderis.

Parlamentas vienerių rūmų, renkamas 5 metams. Jame gali būti nuo 52 iki 65 narių (nors dabar yra 88 nariai, motyvuojant tuo, kad tai pirmasis parlamentas).

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Rytų Timoro rajonai.

Rytų Timoras suskirstytas į 14 rajonų (numeriai pagal žemėlapį):

  1. Lauteino rajonas
  2. Baukau rajonas
  3. Vikekės rajonas
  4. Manatutu rajonas
  5. Dilio rajonas
  6. Aileu rajonas
  7. Manufahio rajonas
  8. Likisos rajonas
  9. Ermeros rajonas
  10. Ainaru rajonas
  11. Bobonaru rajonas
  12. Kovalimos rajonas
  13. Okusio rajonas
  14. Atauro
Pagrindinis straipsnis – Rytų Timoro geografija.

Timoro sala yra Malajų salyne. Daugiausia Rytų Timoras išsidėstęs rytinėje salos dalyje. Dar užima Palau Kambingo salą ir Ambeno teritoriją šiaurinėje vakarų Timoro dalyje, kuri priklauso Indonezijai. Rytų Timoro paviršius nusėtas kalnais, kurie aukštėja link šalies vidurio. Aukščiausias taškas – 2963 m. Pietuose yra plati pakrantės lyguma su pelkynais ir upių deltomis. Šiaurėje iškart iš jūros iškyla kalnai. Šalyje klimatas tropinis. Visur karšta visus metus, tačiau kritulių kiekis skirtingas. Pietuose lyja daugiau. Priekalnės apaugusios medžiais ir krūmais. Šiaurėje sausringiau. Sausuoju metų laiku ten gali būti sausrų.

Pagrindinis straipsnis – Rytų Timoro ekonomika.

Dauguma Rytų Timoro gyventojų dirba žemės ūkyje. Nors atradus naftos ir gamtinių dujų telkinius jūroje jie po truputį duodą pelno, tačiau nedarbas šalyje sudaro 50 %. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kava, ryžiai, kukurūzai, saldžiosios bulvės, manijokai, sojų pupelės, bananai. Šalyje vyrauja lengvoji pramonė.

Pagrindinė šalies mainų partnerė yra Indonezija, taip pat nutiestas dujotiekis į Australiją.

Pagrindinis straipsnis – Rytų Timoro demografija.

Rytų Timore gyvena apie vieną milijoną žmonių. Dėl didelio gimstamumo ir grįžtančių pabėgėlių, paskutiniu metu šis skaičius sparčiai išaugo. Gyventojai ypatingai koncentruojasi aplink Dilį.

Rytų Timoras ir Filipinai – dvi katalikiškos valstybės Rytų Azijoje. Religinė struktūra (pagal 2015 m. duomenis):

  • katalikai 97,6 %
  • protestantai 2 %
  • musulmonai 0,2 %
  • kiti 0,2 % (nedidelės hinduistų, budistų, animistų bendruomenės)

Vietiniai gyventojai vadinami Maubere. Yra kinų, metisų (portugalų ir vietinių gyventojų palikuonys).

Oficialios kalbos – tetumų (austroneziečių kalbų grupė) ir portugalų, taip pat vartojama apie 16 kalbų (daugiausia papuasų).

Pagrindinis straipsnis – Rytų Timoro kultūra.

Diplomatiniai santykiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva ir Rytų Timoras diplomatinius santykius palaiko nuo 2013 m.

Kita informacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Rytų Timoras

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai: