Berberai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Berberai – lingvistiškai giminingų Šiaurės Afrikos tautų grupė. Išvaizda berberai priklauso europidų rasei, nors dėl aktyvių kontaktų su šiaurės Užsachario Afrikos tautomis tarp piečiau gyvenančių tuaregų pasitaiko ir negridams būdingų veido ir odos bruožų. Iš viso priskaičiuojama apie 45 mln. žmonių. Gyvena Maroke, Alžyre, Tunise, Libijoje ir Egipte, kalnuotose ir dykumų vietovėse. Kalba įvairiomis afroazijietiškomis kalbomis. Daugiausia berberų yra Maroke (apie 24 mln.) ir Alžyre (18-19 mln.). Beveik visi berberai yra musulmonai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visi berberai yra senųjų šiaurės Afrikos gyventojų garamantų palikuonys. VII a. Šiaurės Afrikos gyventojus užkariavo arabai, kurie vietinius gyventojus atvertė į islamą. Nuo tada šios tautos vadinamos berberais.

Tautos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Berberų gyvenamos vietos Šiaurės Afrikoje

Svarbiausios berberų tautos yra šios:

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]