Mapučiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
mapučiai
Mapučių mergaitė
Mapučių mergaitė
Gyventojų skaičius 900 000
Populiacija šalyse Čilė, Argentina
Kalba (-os) mapudungunų, ispanų
Vėliava
Religijos katalikybė, vietiniai tikėjimai
Giminingos etninės grupės pikunčai, diagitai
Vikiteka: mapučiai

Mapučiai (mapudungunų k.: Mapu 'žemės' + Che) – indėnų tauta, gyvenanti Centrinėje ir Pietų Čilėje bei Pietų Argentinoje. Ispaniškai dažnai vadinami araukanais (araucanos). Mapučiai kalba mapudungunų kalba ir dauguma yra katalikai.

Verčiasi žemdirbyste (dar iš inkų perėmė kukurūzų, valgomųjų batatų, pupų auginimo būdus), gyvulininkyste (nuo seno augina lamas vilnai ir kaip nešulinius gyvulius), žvejyba ir amatais – audimu, puodininkyste, metalo kalyba. Mapučiai beveik 350 metų priešinosi Ispanijos kolonijų administracijai ir Čilės valdžiai (Arauko karas). Po pralaimėjimo nuo XIX a. vid. iki XX a. 9 dešimtmečio daugelis jų buvo priversti gyventi rezervacijose; vėliau jos panaikintos.

Pagal naujausius DNR tyrimus mapučiai yra giminingi Okeanijos polineziečiams[1], todėl neatmetama galimybė, jog žmonės į Ameriką atkeliavo ne tik per Beringo sąsiaurį, bet ir per vandenyną.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]