Pereiti prie turinio

Tuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tuvos Respublika
Республика Тува
Республика Тыва
Tuvos vėliava Tuvos herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
(Himnas)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Sibiro federalinė apygarda
Ekonominis regionas Rytų Sibiras
Administracinis centras Kyzylas
Oficialios kalbos rusų, tuvių
Vadovas Šerig Olas Oržakas
Gyventojų (2005) 308 500 (77)
Plotas 168 600 km² (24)
  - vandens % 0,5 %
Tankumas (2005) 1,83 žm./km²
Vikiteka Tuvos RespublikaVikiteka

Tuva (rus. Тува, tuv. Тыва), Tuvos Respublika (rus. Республика Тува, tuv. Тыва Республика) – federacinė respublika pietų Rusijoje, pietiniame Sibire. Šiaurėje ribojasi su Krasnojarsko kraštu, šiaurės vakaruose – su Chakasija, vakaruose – su Altajaus Respublika, pietuose – su Mongolija, šiaurės rytuose – su Irkutsko sritimi ir Buriatija. Sostinė – Kyzylas.

1914 m. Tuva tapo Rusijos imperijos protektoratu, Rusijoje ji buvo vadinama Urianchajaus kraštu (rus. Урянхайский край), šis pavadinimas vartotas iki 1921 m.

1917 m. Rusijoje nuvertus carą Nikolajų II, Tuvos dalis buvo okupavę Kinija, Mongolija, Kolčiako kariuomenė.

1921 m. susidarė marionetinė Tanu Tuvos Liaudies Respublika (nuo 1926 m. Tuvos Liaudies Respublika), kurios nepriklausomybę pripažino tik TSRS ir Mongolija. Ši respublika 1944 m. tapo SSRS dalimi (autonominės srities statusu).

1961 m. suteiktas autonominės respublikos statusas.

Nuo 1991 m. Tuva – viena iš Rusijos federacinių respublikų.

Tyrai į pietus nuo Kyzylo

Tuva – kalnuota šalis. Beveik visą teritoriją užima Vakarų Sajanas ir Tanu Olos kalnagūbris (aukštis iki 3970 m, Mongun Taigos k.). Šias kalnų sistemas skiria Tuvos duburys. Klimatas vidutinių platumų; ryškiai kontinentinis. Sausio vidutinės temperatūros siekia nuo -28 °C iki -35 °C, liepos 15-20 °C. Per metus iškrinta apie 400 mm kritulių, kalnuose – iki 1000 mm. Beveik visos Tuvos upės priklauso Jenisejaus baseinui (Bij Chemas, Ka Chemas, Jenisejus, Chemčikas). Gausu kalnų ežerų (Čagytajus, Tere Cholis, Todža, Chindiktig Cholis) ir tvenkinių (Sajanų-Šušenskojės tvenkinys). Beveik pusę kalnų teritorijų dengia miškai (kedrai, maumedžiai, pušys), aukštikalnėse – kalnų tundros ir pievos. Tuvos dubumoje – stepės.

Tuvoje gyvena virš 308 tūkst. gyventojų. 51,5 % iš jų gyvena miestuose. Daugumą gyventojų (77 %) sudaro tuviai, 20,1 % – rusai, 0,4 % – chakasai, 2,5 % – kiti. Dauguma gyventojų išpažįsta budizmą (lamaizmą) ir šamanizmą. Yra stačiatikių ir musulmonų.

Sajanų-Šušenskojės tvenkinys

Tuvoje yra nemažai naudingų iškasenų: asbesto, kobalto, akmens anglių, gyvsidabrio. Maisto, medienos apdirbimo, lengvoji, statybinių medžiagų pramonė.

Tuvoje yra 5 miestai:

Jurta Tos Bulake

Kitos didesnės gyvenvietės:

  • Ka Chemas – 10,0
  • Kyzyl Mažalykas – 5,0
  • Saryg Sepas – 4,6
  • Mugur Aksy – 4,0

Administracinis skirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tuvos respublika padalinta į 17 rajonų (kožunų):


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas