Jugoslavijos karai

Jugoslavijos karai
Iš viršaus pagal laikrodžio rodyklę: Slovėnijos policininkai veda sugautus JKP veda į savo dalinio būstinę per 1991 Slovėnijos nepriklausomybės karą; Sunaikintas tankas Kroatijoje; Raketų instaliacijos Kroatijoje; Srebrenicos žudynių aukų perlaidojimas 2010 m. liepos 11 d.; JT važiuojantis automobilis Sarajeve.
Data 1991 m. kovo 31 d.– 1999 m. birželio 21 d. Vieta Buvusios Jugoslavijos teritorija: Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Slovėnija, Kosovas, Serbija, Juodkalnija Rezultatas Naujų valstybių susikūrimas
Konflikto šalys
1991–92 m.:  Kroatija  Slovėnija (1991 m.) 1992–95 m.:  Kroatija Bosnija ir Hercegovina  NATO 1998–99: Kosovas  NATO	1991–92 m.: Jugoslavijos karinės pajėgos 1992–95 m.:  Jugoslavijos FR Serbų respublika 1998–99:  Jugoslavijos FR
Vadovai ir kariniai vadai
Franjo Tuđman Alija Izetbegović	Slobodan Milošević
Nuostoliai
1991–95 m.: 13 583 žuvo 97 207 žuvo 478 others</ref> 18 žuvo 1998–99 m.: Kosovas 10 033 žuvo 650 others	1991–95 m.: 37 žuvo (Slovėnijoje) 24 905 žuvo 1998-1999 2 238 žuvo (Kosove) 1 031 žuvo (ne Kosove) 488-527 žuvo civiliai (ne Kosove)
Bendras žuvusiųjų skaičius: ~140,000+ Neteko namų: ~4,000,000

Jugoslavijos karais vadinami keletas ginkluotų konfliktų buvusios Jugoslavijos teritorijoje 1991–2001 m. Vienas po kito sekę karai įtraukė visas šešias buvusios Jugoslavijos respublikas. Karai taip pat vadinami „Balkanų karais“ arba „Trečiuoju Balkanų karu“ (aliuzija į Balkanų karus 1912–1913 m.).

Beveik visi šie karai kartu buvo ir pilietiniai, ir tarptautiniai, su išorės jėgų, pvz., NATO įsikišimu.

Dėl Jugoslavijos karų didelė buvusios Jugoslavijos dalis patyrė ekonominį nuosmūkį, karų metu žuvo apie 300 000 gyentojų ir milijonams teko apleisti savo gyvenamas vietas. Karų metu vykdytas etninis valymas, nemažai jo vadovų buvo apkaltinti ir nuteisti dėl karo nusikaltimų.

Konfliktai vakaruose

Jugoslavijos suskilimas

• Karas Slovėnijoje (1991) – trumpas 10-ties dienų karas.
• Karas Kroatijoje (1991–1995)
• Bosnijos karas (1992–1995)

Karai Slovėnijoje ir Kroatijoje pradėti siekiant jėga išlaikyti Jugoslavijos vienybę. Karas Kroatijoje greitai peraugo į atvirai nacionalistinį tarp Didžiosios Serbijos šalininkų ir Kroatijos nacionalistų, kuriuos personifikavo prezidentas Slobodanas Miloševičius ir Kroatijos prezidentas Franjo Tudžmanas. Serbų – kroatų konfliktą Bosnijoje papildė bosniai musulmonai ir konfliktas čia peraugo į trišalį ir kruviniausią konfliktą iš visų Jugoslavijos karų.

Jugoslavijos karai vakaruose baigėsi karinėms Jugoslavijos pajėgoms pasitraukus iš Slovėnijos, serbų pajėgoms pralaimėjus Kroatijoje ir pasirašius 1995 m. Deitono sutartį dėl taikos Bosnijoje po serbų karinio sutriuškinimo.

Konfliktai rytuose ir pietuose

• Kosovo karas (1996–1999)
• Karinis konfliktas Makedonijoje (2001)
• Konfliktas Pietų Serbijoje (2001)

Kosove, Makedonijoje ir Serbijoje konfliktai kilo dėl nesutarimų tarp slavų dominuojamų vyriausybių ir albanų tautinės mažumos, siekiančios autonomijos arba nepriklausomybės.