Vestfalija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vokietijos istorinis regionas:
Westfalen
Paderborner Rathaus.jpg
Šalis: Šiaurės Reinas-Vestfalija
Herbas: Wappen des Landschaftsverbandes Westfalen-Lippe.svg
Tautos: vokiečiai
Kalba: Vokiečių žemaičių tarmė (Vestfalijos tarmė)
Valstybės: Miunsterio, Paderborno, Osnabriuko, Mindeno vysk., Vestfalijos h. ir kt.
Miestai: Miunsteris, Bylefeldas, Paderbornas, Osnabriukas, Dortmundas kt.
Westphalia x3.svg

Vestfalija (vok. Westfalen) – istorinė šiaurės vakarų Vokietijos sritis. Nuo 1946 m. – Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės dalis.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Regionas apima rytinę Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės pusę. Svarbiausios regiono upės - Emsas, Lipė ir Rūras. Šiaurėje Vestfalija ribojasi su Žemutine Saksonija, rytuose, už Vėzerio upės, – su Ostfalija, pietvakariuose – su Reino kraštu, šiaurės rytuose – su Žemutinėmis provincijomis, o pietryčiuose – su Reino Frankonija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvuoju laikotarpiu Vestfalijos istorija neatsiejamai susijusi su Žemutinės Saksonijos istorija. Tai buvo regionas, nuo VI a. sudaręs vakarinę (vieną iš keturių) Saksonijos kunigaikštystės dalių.

1180 m., kuomet Henriko Liūto valdomą Saksoniją nusiaubė Frydrichas Barbarosa, Vestfalija atskirta nuo Saksonijos, ir čia suformuotos atskiros valdos. Svarbiausios feodalinės valstybėlės čia buvo Vestfalijos kunigaikštystė, Betheimo grafystė, Markos grafystė, Ravensbergo grafystė, Teklenburgo grafystė, Osnabriuko vyskupija ir Miunsterio vyskupija. Nuo 1500 m. šios valdos buvo administruojamos Žemutinio Reino-Vestfalijos imperinėje apygardoje.

1648 m. šio regiono miestuose Miunsteryje ir Osnabriuke buvo pasirašytos sutartys, pabaigusios Trisdešimtes metų karą. Šis procesas istorijoje žinomas kaip Vestfalijos taika.

Regiono politinė situacija 1886 m.

Nuo XVII a. regione galią plėtė Prūsijos kunigaikštystė. XIX a. pradžioje regioną užėmė Prancūzijos imperija. 18071813 metais Napoleonas I iš Kurheseno, Hanoverio, Braunšveigo ir į vakarus nuo Elbės esančios Prūsijos dalies sudarė Vestfalijos karalystę. Ji buvo atiduota valdyti Napoleono broliui Jeronimui Bonapartui. 1813 m., po Vienos kongreso, beveik visą regioną valdyti gavo Prūsijos karalystė, kuri čia įkūrė Vestfalijos provinciją. Tuo metu žemės aplink Osnabriuką perėjo Hanoverio karalystei. Iki Antrojo pasaulinio karo Vestfalija buvo viena iš Prūsijos provincijų.

1946 m. Vestfalijos provinciją sujungus su Lipės laisvąja valstybe ir dalimi Reino provincijos, suformuota Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė.

Nuorodos (vok.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]