Gedminaičių dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gedminaičių dvaras
Ūkinio pastato liekanos
Ūkinio pastato liekanos
Vieta Gedminaičiai, Šilutės rajonas
Bajorų giminės Pliateriai
Pastatų būklė sunykę

Gedminaičių dvaras – neišlikęs dvaras, buvęs Gedminaičiuose, Šilutės rajone.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XX a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gedminaičiai pirmą kartą paminėti 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Tuo metu kaime gyveno 9 šeimos, 1695 m. – 13. 1820 m. Švėkšnos dvaras buvo padalintas keturiems broliams grafams Broel-Pliateriams, Gedminaičių dvaras, iki tol buvęs Švėkšnos dvaro dalimi, tapo savarankišku ūkiniu vienetu. Tuomet Gedminaičiai ir keli šalia jo buvę kaimai atiteko grafui Jurgiui Broel-Pliateriui. Grafas dvare apsigyveno pasibaigus 1831 m. sukilimui. Kartu atvyko ji sekretorius, pagalbininkas rašytojas Simonas Stanevičius, dvare praleidęs trejus metus. Grafas Broel-Pliateris ir Stanevičius buvo sugalvoję surinkti visus iki to laiko išleistus šaltinius apie lietuvių praeitį ir kalbą, Gedminaičiuose įkurti Lituanistikos centrą.

1836 m. dvarą paveldėjo Jurgio Broel-Pliaterio sūnus Teodoras Antanas Juozas Broel-Pliateris, dvare gyvenęs ir miręs. Po Teodoro Broel-Pliaterio mirties (1899 m.) dvaras galimai priklausė Jurgiui Felicijonui Broel-Pliateriui.[1]

XX a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1924 m. dvaras nacionalizuotas pagal Žemės reformos valdybos nutarimą Nr. 786. 1928 m. dvarą nusipirko Eduardas Jatulis, Lietuvos konsulas Tilžėje. Tuo metu dvarui priklausė 79,6666 ha žemės: 5,05 ha skirta sodybai, 51,4486 ha – dirbamai žemei, 19,525 ha – pievoms, 3,643 ha – keliams ir vandens telkiniams. Nupirktoje žemėje augo apie 123 vnt. kriaušių ir obelų, 17-50 m. amžiaus, bei dešimt pastatų:

Paskirtis Matmenys (m) Sienos Stogas
Gyvenamasis namas 27 x 11,5 x 3 rąstai gontas
Kumetynas 28 x 13,2 x 3,2 rąstai čerpės
Svirnas 20,1 x 9,2 x 4 rąstai čerpės
Sklepas (rūsys) 20 x 7,5 x 3,5 akmenys gontas
Tvartas raguočiams ir arkliams 106 x 13 x 2,8 akmenys čerpės
Daržinė 42 x 9,5 x 2,5 rąstai gontas
Daržinė 60 x 10,2 x 3 rąstai gontas
Kiaulininkas 20 x 3,7 x 2 rąstai čerpės
Kiaulininkas 10 x 3,5 x 2,2 rąstai čerpės
Paukštininkas 17 x 8 x 2 rąstai čerpės

E. Jatulis 19391945 m. buvo Lietuvos konsulas Mandžiūrijoje. Tuo metu dvare gyveno jo žmona Bronislava Jatulienė ir sūnūs Vytautas bei Gediminas Tautvydas. B. Jatulienė mirė 1943 m., sūnūs 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Tarybinė valdžia dvarą paėmė į valstybinį fondą: Respublikinės žemės komisijos prie LTSR Ministrų Tarybos 1945–1948 m. byloje „Pabėgusių su priešais“ ūkio sąraše nurodyta: „Į valstybinį fondą paimta 80 ha žemės, 2 gyvenamieji namai, 2 tvartai, 2 kluonai, svirnas, nenurodytos paskirties pastatas“.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Norkutė, Ona. „Gedminaičių dvaras“ (PDF).