Pajūralis
 | ||
|---|---|---|
  Pajūralis |
||
| Koordinatės | 55°32′35″š. pl. 21°56′53″r. ilg. / 55.543°š. pl. 21.948°r. ilg.Koordinatės: 55°32′35″š. pl. 21°56′53″r. ilg. / 55.543°š. pl. 21.948°r. ilg. | |
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šilalės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kvėdarnos seniūnija | |
| Gyventojų | 493 | |
Pajūralis – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 3 km į pietvakarius nuo Kvėdarnos, Jūros deš. krante. Per Pajūralį eina 193 Kvėdarna–Švėkšna–Saugos kelias. Dvi seniūnaitijos (Kadagynų ir Upynos). Yra Šv. Joakimo katalikų bažnyčia (pastatyta 1908 m., yra 3 dailės paminklai), bendruomenės centras (nuo 2003 m.), Pajūralio pagrindinė mokykla, paštas (LT-75026), medicinos punktas, biblioteka (nuo 1954 m.), individualios medžio apdirbimo ir baldų gamybos įmonės, dvi parduotuvės, pieno supirkimo punktas, alaus baras.
Prie Pajūralio yra pilkapis. Jame rasta žalvarinių apyrankių, įvairių antkaklių, įmovinių kirvių ir ietigalių.
Pajūralis ir jo apylinkės priklauso prie kalbančių Pietų žemaičių varniškių (dūnininkų) tarme.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1575 m. dab. Pajūralio apylinkėse minimi keli Skerdynų dvareliai. Čia žemių turėjo ir Pilsudų giminė.
Nuo XVII a. pradžioje minimas Pajūralio dvaras (iki 1842 m. priklausęs Pilsudskiams, vėliau Plateriams), 1821 m. – miestelis. Tiek dvaras, tiek kaimas iki XVIII a. vidurio vadintas Naujadvariu, Didžiuoju Pajūriu arba tiesiog Pajūriu, o tik nuo XIX a. pabaigos – Pajūraliu.
1750 m. pastatyta Pajūralio bažnyčia, kuriai paskirtas globėjas šv. Joakimas. Ji 1893 m. sudegė. Tik 1903 m. Pajūralio dvaro savininkas Vladislovas Plateris gavo leidimą ir savo bei parapijiečių lėšomis ją 1908 metais atstatė. 1881–1882 m. Pajūralio valstiečiai pasipriešino žemių ribų vedimui; jų malšinti atsiųsta kariuomenė. Pradinė mokykla nuo 1919 m. Pokariu Pajūralio apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lietuvos partizanai.[2]
Sovietmečiu – Pajūralio tarybinio ūkio (1959 m.) centrinė gyvenvietė. Iki XX a. pabaigos turėjo miestelio statusą, tačiau vėliau jo neteko.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1954–1963 m. | Pajūralio apylinkės centras |
| 1995– | Kvėdarnos seniūnija |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1821 m. | 1902 m.[3] | 1914 m. | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 52 | 256 | 160 | 286 129 (kaime) 65+92 (dvaruose) |
198 | 326 | ||
| 1979 m.sur.[7] | 1986 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | - | ||
| 443 | 552 | 532 | 633 | 493 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pajūralyje gimė prozininkė, poetė, spaudos bendradarbė Sonė Tomarienė-Pipiraitė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Pajūralis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Pajūralis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 737 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Pajūralis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 267 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pajūralio šv. Joakimo bažnyčia
- Pajūralis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 216 psl.
- Pajūralio bendruomenės centras Archyvuota kopija 2006-02-27 iš Wayback Machine projekto.
- Svetainė apie Pajūralį Archyvuota kopija 2009-07-19 iš Wayback Machine projekto.