Pajūralis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pajūralis
PajūralioBažny.jpg
Pajūralio bažnyčia
Pajūralis
Pajūralis
Koordinatės 55°32′35″š. pl. 21°56′53″r. ilg. / 55.543°š. pl. 21.948°r. ilg. / 55.543; 21.948 (Pajūralis)Koordinatės: 55°32′35″š. pl. 21°56′53″r. ilg. / 55.543°š. pl. 21.948°r. ilg. / 55.543; 21.948 (Pajūralis)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Šilalės rajono savivaldybės vėliava Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija Kvėdarnos seniūnija
Gyventojų (2021) 398
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pajūrãlis
Kilmininkas: Pajūrãlio
Naudininkas: Pajūrãliui
Galininkas: Pajūrãlį
Įnagininkas: Pajūraliù
Vietininkas: Pajūrãlyje

Pajūralis – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 3 km į pietvakarius nuo Kvėdarnos, Jūros deš. krante. Per Pajūralį eina  193  KvėdarnaŠvėkšnaSaugos  kelias. Dvi seniūnaitijos (Kadagynų ir Upynos). Yra Pajūralio Šv. Joakimo bažnyčia (pastatyta 1908 m., yra 3 dailės paminklai), bendruomenės centras (nuo 2003 m.), Pajūralio pagrindinė mokykla, paštas (LT-75026), medicinos punktas, biblioteka (nuo 1954 m.), individualios medžio apdirbimo ir baldų gamybos įmonės, dvi parduotuvės, pieno supirkimo punktas, alaus baras.

Prie Pajūralio yra pilkapis. Jame rasta žalvarinių apyrankių, įvairių antkaklių, įmovinių kirvių ir ietigalių.

Jūros upė ties keliu  193  KvėdarnaŠvėkšnaSaugos 

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Jūros upės. Tiek dvaras, tiek kaimas iki XIX a. vidurio žinomas kaip Naujadvaris, Didysis Pajūris arba tiesiog Pajūris, o nuo XIX a. pabaigos – Pajūralis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1575 m. dab. Pajūralio apylinkėse minimi keli Skerdynų dvareliai. Čia žemių turėjo ir Pilsudų giminė.

Nuo XVII a. pradžioje minimas Pajūralio dvaras (iki 1842 m. priklausęs Pilsudskiams, vėliau Plateriams), 1821 m. – miestelis. 1750 m. pastatyta Pajūralio bažnyčia, kuriai paskirtas globėjas šv. Joakimas. Ji 1893 m. sudegė. Tik 1903 m. Pajūralio dvaro savininkas Vladislovas Plateris gavo leidimą ir savo bei parapijiečių lėšomis ją 1908 metais atstatė. 1881–1882 m. Pajūralio valstiečiai pasipriešino žemių ribų vedimui; jų malšinti atsiųsta kariuomenė. Pradinė mokykla nuo 1919 m. Pokariu Pajūralio apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lietuvos partizanai.[2]

Sovietmečiu – Pajūralio tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Iki XX a. pabaigos turėjo miestelio statusą, tačiau vėliau jo neteko.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950 m. Kvėdarnos valsčius Rietavo apskritis
19501963 m. Pajūralio apylinkės centras Šilalės rajonas
19631995 m. Kvėdarnos seniūnija
1995 Kvėdarnos seniūnija Šilalės rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.
1821 m. 1902 m.[3] 1914 m. 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7]
52 256 160 286
129 (kaime)
65+92 (dvaruose)
198 326 443
1986 m.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] - -
552 532 633 493 398 - -


Pajūralis ir jo apylinkės priklauso prie kalbančių Pietų žemaičių varniškių (dūnininkų) tarme.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Pajūralis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. PajūralisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 737 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kazys Misius ir kt. Pajūralis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 267
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]