Smogas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Smogasore tvyrančių teršalų migla, kurią galime matyti paprasta akimi. Ji panaši į rūką, bet jos fizikinė priežastis yra šviesos sklaida oro teršaluose. Dažniausiai toks „teršalų rūkas“ susidaro virš pramonės centrų, didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja. Oro srautai atmosferos apatiniuose sluoksniuose juda horizontalia kryptimi. Tokį judėjimą sąlygoja vėjo stiprumas ir kryptis. Jei vėjas yra pakankamai didelis, teršalai nesikaupia vienoje vietoje – jie yra išsklaidomi. Kalnuotose vietovėse arba daubose vėjo įtaka yra žymiai mažesnė, todėl smogas dažniau pasitaiko virš daubose įsikūrusių didmiesčių.

Užterštame ore yra labai pavojingų junginių: anglies monoksido, azoto dioksido, sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių, švino ir kt. Šiuos teršalus į orą išmeta automobiliai, pramonė, anglį, medieną kūrenančios elektrinės ar namai, daug teršalų į orą patenka purškiant pesticidus ir herbicidus, naudojant aliejinius bei kitus tirpikliais skiedžiamus dažus ir lakus ir t. t. Esant saulėtam orui ore esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, dėl to vyksta įvairios fotocheminės reakcijos, kurių metu susidaro daug toksiškesni junginiai. Šis reiškinys vadinamas fotocheminiu smogu. Šių reakcijų metu susidaro ozonas, NO, aldehidai, benzenas ir kitos medžiagos.

Yra du smogo tipai: redukuojantis ir fotocheminis. Redukuojantis („Londono tipo“) smogas susidaro dėl nepakankamo sudeginimo, rūko ir žemų temperatūrų ir turi daug smulkių dalelių ir sieros dioksido. Fotocheminį („Los Andželo tipo“) smogą sudaro didelės ozono, azoto oksido ir angliavandenių koncentracijos. Susiformuoja dėl eismo taršos ir reakcijos su saulės šviesa. Susidaro kenksmingas dujų ir aerozolių junginys. Vikiteka