Dangaus šventykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dangaus šventykla

Temple of Heaven: an Imperial Sacrificial Altar in Beijing *

Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta Kinijos vėliava Kinija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus i, ii, iii
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 881
Regionas** Azija-Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas 1998  (22-oji sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Dangaus šventykla arba Rojaus šventykla (kin. 天壇, pinyin: Tiāntán) – šventovių kompleksas pietrytinėje Pekino miesto centro dalyje. Šventykloje lankydavosi Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriai, metinių apeigų metu prašydami gero derliaus. Laikoma daoistų šventykla.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventyklos kompleksas pastatytas 14061420 m. laikotarpyje, valdant imperatoriui Jonglė, kuris taip pat pastatė ir Uždraustąjį miestą. XVI a. valdant imperatoriui Dziadzingui, kompleksas buvo išplėstas ir pavadintas Dangaus šventykla. Imperatorius Dziadzingas taip pat Pekine pastatė dar tris žymias šventyklas, Saulės šventyklą (日壇) rytuose, Žemės šventyklą (地壇) šiaurėje ir Mėnulio šventyklą (月壇) vakaruose. Dangaus šventykla buvo renovuota XVIII a., valdant imperatoriui Čianlongui (Qianlong). Dėl valstybės biudžeto sumažėjimo, tai buvo paskutiniai didelio masto šventyklos komplekso renovacijos darbai imperijos laikais.

Antrojo opijaus karo metu šventyklą užėmė anglų ir prancūzų kariai. 1900 m. Boksininkų sukilimo metu Aštuonių tautų aljansas užėmė šventyklos kompleksą ir įrengė trumpalaikę karinių pajėgų vadavietę, kuri išsilaikė vienerius metus. Tuo laikotarpiu šventykla buvo sudarkyta, apgadinti komplekso pastatai bei sodas. Taip pat buvo pagrobta keletas artefaktų. Žlungant Čingų dinastijai, šventyklos kompleksas liko apleistas. Dėl to vėlesniais metais sugriuvo keletas salių.[2]

1914 m. Kinijos Respublikos prezidentas Juan Šikai šventykloje atliko Mingų maldos apeigas, norėdamas pasiskelbti Kinijos imperatoriumi. 1918 m. šventyklos kompleksas pertvarkytas į parką ir pirmą kartą atidarytas visuomenei.

1998 m. Dangaus šventykla buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.[3]

Trys pagrindinės salės

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Cooper, Jean C. Cooper and William Stoddart (2010). An Illustrated Introduction to Taoism: The Wisdom of the Sages. World Wisdom. p. 24. ISBN 9781935493167.
  2. Tiantan (Temple of Heaven) Park: The History of Tiantan Archyvuota kopija 2011-08-10 iš Wayback Machine projekto.
  3. UNESCO World Heritage Site - Temple of Heaven: an Imperial Sacrificial Altar in Beijing

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]