Hujai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Hujai
Hujai mečetėje
Hujai mečetėje
Gyventojų skaičius ~10 000 000
Populiacija šalyse Flag of the People's Republic of China.svg Kinija
Kalba (-os) kinų kalba
Religijos islamas
Giminingos etninės grupės uigūrai, dunganai, kinai

Hujai (kin. 回族, pinyin: Huízú) – viena iš 56 oficialiai pripažintų tautų Kinijoje. Hujų etninė grupė į Kiniją atsikėlė septintame mūsų eros amžiuje. Ji kilusi iš arabų ir persų pirklių. Vyraujanti religija šioje tautoje – islamas. Hujai neišlaikė savosios kalbos ir Kinijoje yra vienintelė musulmonų etninė grupė nebekalbanti savo kalba. Tačiau jie yra išlaikę keletą persiškų ir arabiškų žodžių bei posakių.[1].[2]

Populiacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu hujų tautybės žmonių Kinijoje yra 9,816 mln. Ši etninė grupė yra viena iš didžiausių Kinijoje. Didžiausia šios tautos koncentracija yra autonominiame Ningsia regione, tačiau šios tautos grupelės gyvena ir Gansu, Činghai, Henano, Hebėjaus, Šandongo ir Junano provincijose[3].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hujų pavadinimas kilęs iš Huihui termino, kuris aptinkamas jau Šiaurinės Song dinastijos (9601127 m.) laikais. Ankstyvuoju Mongolų imperijos laikotarpiu ši tauta buvo priversta trauktis į Kinijos pusę, nes dėl mongolų ekspansijos jie buvo stumiami į pietus. Tai dar nebuvo dabartiniai hujai, nes huihujai buvo kilę iš uigūrų. Dabartiniai hujų protėviai susiformavo septintame mūsų eros amžiuje, kuomet arabų ir persų pirkliai atvykę prekiauti ir apsistoję toje Kinijos dalyje, kurioje gyveno huihujai. Ilgainiui iš šių dviejų nedidelių etninių grupių susiformavo bendra tauta, dabar vadinamai hujų vardu. Hujai buvo labai aktyvūs Kinijos politiniame gyvenime. Juan dinastijos laikotarpiu (12711368 m.) hujus vertino aukščiau net už pačius hanius. Jie priklausė pagal rangą antrąjai pagal svarbą kastai vadinama 「「色目」」(semu). Dėl šio statuso hujai buvo ypač gerbtini imperijos ir gaudavo auštus valstybinius postus. Per visą hujų tautos istoriją Juan dinastijoje hujų tautos populiacija buvo didžiausia.

Vėliau sekė Čing dinastijos1644–1912 genocidas prieš hujų tautą. Hanių neapykanta susiformavusi Jaun dinastijos laikotarpiu privedė prie masinių hujų žudynių. Taip pat ir Čing dinastijos politika – apgyvendinti hujų gyvenamas teritorijas haniais ir sukurti homogiškesnę Kiniją. 1862–1879 hujai akstyviai dalyvavo sukilimuose prieš Čing dinastiją, kurių metu hujų populiacija Kinijoje sumažėjo daugiau nei perpus. Čing dinastijos laikotarpiu hujai negalėjo atikinėti privalomų piligriminių kelionių į Meką, tačiau stebėtinai sugebėjo išlaikyti savo islamiškumą ir jį praktikuoti.

Nuo 1911–1937 metais hujai vėl teisiškai galėjo vykdyti savo piligrimines keliones ir nevaržomai praktikuoti Islamą. Nemeža dalis iš Kinijos musulmonų keliavo mokytis į Japoniją arba Rusiją. Po to buvo įkurta visų Kinijos musulmonų lyga. Tačiau atėjus komunistinei valdžiai 1950 metais į Kiniją, hujai kaip ir kitos etninės grupės nukentėjo.Kultūrinės revoliucijos metais vieningos Kinijos idėja turėjo sunaikinti visus etninius skirtumus. Kadangi hujai išpažino skirtingą religiją ir nebuvo tikri haniai juos labiausiai stengėsi performuoti, sunaikinti jų tradicijas ir vertybes. Ir tik nuo 1978 metų atšilimo laikotarpiu hujai vėl buvo pripažinti kaip viena iš 56 Kinijos etninių tautinių mažumų. [4][5]

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Islamo kultūra hujams padarė didžiulę įtaką. Beveik visi jų papročiai: etiketas, valgiai, vedybos, laidotuvių ceremonijos yra susijusios su Islamo kultūra. Hujai griežtai riboja vedybas su kitatikiais ir neleidžia savo kultūros asmeniui keisti religijos ar tuoktis su kitos religijos žmogumi. Todėl ši etninė grupė yra pakankamai uždara. Visuomenė struktūruota pagal patriarchalinę pasaulėžiūrą. Kaip ir islamo kultūroje draudžiama vartoti alkoholį, kiaulieną. Draudžiama burtis, tikėti ateities spėjimais. Hujai laikosi daugelio musulmonų tradicijų: prieš valgį plana rankas švariu valdeniu, atlieka ritualus įeidami ir išeidami iš namų, sėdi parietę kojas po pagalvėle. Vestuvių vaišes sudaro nuo 8 – 12 patiekalų. Laidotuvių metu negali gedėti mirusiųjų, taip pat ir laikyti jiems neapykantos. Hujai turi savo mečetes, tačiau jos statomos pagal kinišką architektūrą. Kiekviena bendruomenė turi savo mečetę ir jai vadovaujantį imamą, kuris veda ne tik religines apeigas, bet ir reguliuoja bendruomenės gyvenimą. [1]

Hujai laikomi labaisiai introdukuota musulmonų grupė į hanių sudėtį, todėl nemža dalis hanių mano, jog hujai yra haniai praeityje atsivertę į Islamą. Hujai laviruoja tarp šiuolaikinės Kinijos kultūros ir Islamo vertybių. Kinijos vyriausybė vis dėlto skatina hujų kontaktus su kitomis Kinjoje gyvenančiomis musulmonų grupėmis. Hujai net ir būdami Islamo išpažinėjais negali paaiškinti skirtumų tarp šiitų ir sunitų, nes ilga izoliacija nuo išorinio musulmonų pasaulio suformavo savitą Islamo išpažinimą. Dauguma hujų moka Koraną atmintnai, nes Kultūrinės revoliucijos metais buvo priversti viską išlaikyti sakytine forma.[6]

Prayers at Dongguan mosque.jpg

Tradicinė virtuvė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hujų tradicinė virtuvė yra pakankamai įvairi skonio atžvilgiu. Hujai gyvenantys Ningsia autonominiame regione labiausiai naudoja miltus it miltinius patiekalus. Gansu, Činghai naudojami kviečiai, rugiai, kukurūzai, bulvės. Gaiwan arbata, kurią gamina hujai be arbatžolių dar naudojami longano ir jujube vaisiai, sezamo sėklos, cukraus saldainiai bei baltažiedės šliandros. Sergančiuosius kartais maitina balandžių mėsa tikimasi kad sergantysis nuo jos pasveiks, bet tai leidžiama tik imamui sutikus. Savo virtuvėje hujai nenaudoja kiaulių, asilų, šunų, arklių ir mulų mėsos taip pat nenaudoja ir gyvūlių kraujo. Svečio garbei hujai visada patiekia namie keptą pyragą su sezamo sėklomis.

Niuroumian.jpg
Guangzhou-Nur-Bostani-Restaurant-pseudo-bagel-0501.jpg

Tradininės šventės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rouzi vyksta per devintąjį hujų kalendoriaus mėnesį visi vyrai vyresni nei 12 ir moterys vyresnės nei 9 turi nuo saulėlydžio iki saulėtekio nieko nevalgyti.
  • Lesser Bairamdar kitaip vadinama Kaizhai, kuri vyksta po 9 mėnesio pasniko dešimtojo mėnesio pirmaja dieną švenčiami ši šventė. Jos, metu giminės ir artimieji po apsilankymo mečetėje valgo jautieną ir avieną, bei kepa pyragus kuriuos jei labai mėgsta gaminti.
  • Corban festivalis vyksta dešimtą paskutinio mėnesio dieną. Šio festivalio rytą jie nieko negali valgyti. Po pamaldų mečetėje jie užmuša jautį ir juo dalinasi su vargingomis šeimomis ir giminaičiais. Šią dieną negalima parduoti ar pirkti jaučių.
  • Hua'er hujams yra tam tikra folkloro forma. Per visus festivalius ir šeštajį mėnesį metuose vyksta vaidinimai ir dainuojama be net šešias dienas iš eilės.
  • Shengji festivalis vyksta Mahometo garbei, paminimas jo gimimas ir mirtis. Ši šventė vyksta kovo 12 dieną. Šią šventė hujai švenčia mečetėje, kur jie atlieka apsiprausimo apeigas ir keičia savo rūbus. Po pamaldų visą dieną ilsisi ir nieko neveikia.
  • Gyvulių kredimo šventė dar vadinama Guerbang arba aukos festivaliu, kuris vyksta praėjus 70 dienų po Lesser Bairam. Tą dieną paskerdžiamas tam tikras kiekis karvių ir avių taip parodant kaip hujai myli Allahą.
  • Ashula šventės proga daroma Ashula ryžių košė, kuri gaminama iš ryžių, miežių ir keleto rūšių pupų. Ši košė turi simbolinę pramę, nes pagal vieną seną legendą apsuptame mieste kareiviams pasibaigus maistui jie stebuklinu būdu buvo aprūpinti šia koše, kurios niekad nepritrūkdavo. Ši šventė vyksta 100 dienų po Lesser Bairam.

[7][8]

Tradiciniai rūbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hujai savo aprangą vadina yizhuo arba chuandai(apranga ir papuošalai). Hujų apranga turi savitą etninį stilių. Hujai nešioja liemenes, ant galvos sukasi Dasdar(speciali ilga balta audinio juosta, aunasi Maisaihai(odinės kojinės, dėvi Zhunbai(ilgas rūbas), nešioja garbintojo kepures ir rišasi skareles. Liemenės gaminamos iš dviejų audinių vasarai šilko ir lino bei vieno sluoksnio vilnos žiemai. Hujų vyrų apranga dalinama į tris pagrindines grupes: vaikų, suaugusiųjų ir senolių. Ji skirstoma pagal amžiaus grupes. Moterys taip pat turi keletą rūbų grupių. Nevedusių moterų rūbai labai skiriasi nuo vedusių moterų aprangos. Taip pat vidutinio amžiaus vedusių moterų nuo senolių vedusių moterų rūbai skiriasi.[9]

Hujų tapatybės problema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savos kalbos praradimas ir dažnos mišrios santuokos su haniais praeityje (genetinė asimiliacija) leidžia laikyti šias etnines grupes sąlyginai panašiomis pagal kelis etninius požymius, kurie išskirti KLR naudojamame etninių grupių apibrėžime. Dauguma hujų giminių vardų yra pakitę praradus anksčiau vartotą kalbą, tačiau vis dar galima atsekti jų kilmę iš islamiškų vardų: [10].

Hujų vardai Islamiškas atitikmuo
Ma Muhammad
Mu Muhammad
Han Muhammad
Ha Hasan
Hu Hussein
Sai Said
Sha Shah
Zheng Shams
Guo (Koay) Kamaruddin
Cai (Chuah) Osman

Hujų tapatybės pagrindas yra islamo religija ir kilmės iš atsikėlusių musulmonų giminių suvokimas. Šį teiginį leidžia pagrįsti Taivane gyvenančios hujų giminės, kurios nebeišpažįsta islamo, bet yra perėmusios visuomenėje vyraujančius tikėjimus. Visgi, jų nariai neaukoja protėviams kiaulienos, nors patys ją vartoja, ir suvokia save, kaip kilusius iš musulmonų. Kultūrinės asimiliacijos apraiškomis galima laikyti ir kai kuriuos religinius judėjimus. Pavyzdžiu galėtų būti Hi Dano Tong sekta, kuri šiuo metu yra praktiškai išnykusi. Tai vienintelė islamo sekta, atsiradusi Kinijos teritorijoje, ir pasižymėjusi neortodoksine islamo interpretacija, kuriai būdinga stipri konfucianizmo įtaka, ir netgi animistiniai vietos tikėjimai. Šios sektos atstovai skatino bendruomeninį gyvenimą kartu su kitų etninių grupių ir tikėjimų žmonėmis, kas yra itin retai būdinga islamą išpažįstančioms bendruomenėms, sudarančioms mažumas. XX a. atsiradusią Jihevani sektą galima laikyti fundamentalistinės vahabizmo ideologijos kiniškąja interpretacija. Šiuo metu šios srovės deklaruojamos pažiūros populiarėja islamiškų KLR mažumų tarpe. [11].

Hujai paprastai remia KLR etninių mažumų politiką ir viešosios nuomonės dažniausiai suvokiami kaip nuosaikūs musulmonai. Šių nuostatų ištakos slypi istoriniuose įvykiuose. Čing dinastijos laikais, bei XX a. pradžioje valdantysis Kinijos elitas naudojosi hujų kariais uigūrų sukilimams malšinti ir pasipriešinimui palaužti karine jėga. Hujų bendruomenė Sindziange 1940–1982 m. laikotarpiu išaugo 520 proc. (4.4 proc. per metus), kai uigūrų skaičius per minimą laikotarpį išaugo tik 71.4 proc. Tokia demografinė situacija lėmė ir etnine neapykanta grįstą įtampą tarp šių skirtingų etninių grupių. 1934 m. vykusiame Kašgaro mūšyje hujų kariuomenė nužudė 2000-8000 uigūrų. Dauguma dabartinių hujų laikosi nuosaikios pozicijos tikėjimo klausimais, baimindamiesi jog bus suvokiami kaip radikalai. Mišriai uigūrų ir hujų gyvenamose teritorijose, šių etninių mažumų atstovai dažniausiai lanko atskiras mečetes. [12].

Hujų situacija Kinijos Liaudies Respublikos etninių mažumų politikos kontekste[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip ir visos etninių mažumų grupės KLR, hujai turi teisę naudotis išskirtinėmis sąlygomis šeimos politikoje, bei švietimo sistemoje. Išskirtinė paramos forma yra hujų etninės autonomijos srityse taikomos valstybinės subsidijos avienos ir jautienos produktams, kurie yra palyginti brangesni. Anksčiau taikyti draudimai spausdinti ir platinti religinę literatūrą buvo panaikinti. 1989 m. Siane (Xian) atidarytas pirmasis KLR islamiškasis universitetas. Tais pačiais metais išspausdinta kinų autorių knyga „Seksualiniai papročiai“ („Sexual customs“), kurioje kelta radikali hipotezė apie lyčių vaidmenį islame, susilaukė 3000 vietos musulmonų protestų. Vyriausybė knygą uždraudė, o jos autoriai buvo nubausti. Po 2001 m. įvykių JAV ir padidėjusios musulmonų diskriminacijos visame pasaulyje, šios tendencijos neaplenkė ir hujų bendruomenių, kurios iki tol aplinkinių grupių buvo suvokiamos kaip nuosaikios. Tolesnis ekonominis atotrūkis ir realios autonomijos etninės autonomijos srityse mažinimas gali kelti nepasitenkinimą esama padėtimi šios etninės mažumos žmonių tarpe. Toks nepasitenkinimas gali lengvai paskatinti radikalių islamo srovių plitimą, bei didesnės autonomijos siekius.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.travelchinaguide.com/intro/nationality/hui/
  2. http://en.wikipedia.org/wiki/Hui_people
  3. http://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-hui.htm
  4. http://www.hsais.org/2essay0405_5.htm
  5. http://www.muslimheritage.com/topics/default.cfm?ArticleID=992#sec_3
  6. http://www.muslimheritage.com/topics/default.cfm?ArticleID=992#sec_3
  7. http://www.travelchinaguide.com/intro/nationality/hui/
  8. http://www.chinaculture.org/gb/en_chinaway/2003-09/24/content_28199.htm
  9. http://traditions.cultural-china.com/en/116Traditions3648.html
  10. http://islaminchina.wordpress.com/islam-in-china-faq/
  11. „The Hui People“ rasta: http://www.islamichina.com/Muslims/THP.html
  12. “Xinjiang– China’s Muslim borderland” M.E. Sharpe 2004 m. psl. 113