Gomindanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gomindanas
kin. 中國國民黨, pinyin: Zhōngguó Guómíndǎng
PirmininkasJohnny Chiang
Įkurta1919 m.
BūstinėTaipėjus, Taivanas
Narių skaičius341 971 (2020 m.)[1]
Politinė ideologijakonservatyvizmas, antikomunizmas
Politinė pozicijaCentro kairė
Partijos spalvos     Mėlyna
Vietų skaičius Teisėkūros juanyje
52 / 113
(po 2024 m. rinkimų)
Partijos vėliava
Svetainė
http://www.kmt.org.tw/

Gomindanas[2] (kin. 中國國民黨, pinyin: Zhōngguó Guómíndǎng, dar žinomas kaip Kinijos nacionalistų partija, Guomindang, Kuomintang, KMT) – Kinijos Respublikos nacionalistinės pakraipos politinė partija. Dabartiniu pavadinimu ji buvo įsteigta Sun Jatseno 1919 m., tačiau ištakos gali būti atsekamos iki 1894 m. 1928 m. po Šiaurės ekspedicijos ši partija pradėjo kontroliuoti Kinijos žemyninę dalį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui pralaimėjo pilietinį karą su Kinijos Komunistų partija ir 1949 m. buvo priversta pasitraukti į Taivaną. Ten užtikrino Kinijos Respublikos tęstinumą ir iki XX a. 9-ajame dešimtmetyje prasidėjusių demokratizacijos reformų išlaikė šalyje vienpartinį autoritarinį režimą.[3] Partija yra viena didžiųjų Taivano politinių jėgų iki šių dienų ir turi nemažą gyventojų palaikymą, tačiau po pirmųjų demokratinių rinkimų 1986 m. turi varžytis su kitomis partijomis ir kelis kartus buvo išstumta į opoziciją pagrindinės varžovės – Demokratinės pažangos partijos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veiklos pradžia (1912–1926)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partijos ištakos yra 1894 m. Sun Jatseno įkurta organizacija Hsing Chung HuiKinijos atnaujinimo draugija. Organizacijos tikslas buvo nuversti mandžiūrus ir modernizuoti šalį. Tai buvo demokratinė nacionalistinė ir nuosaikiai socialistinė organizacija. XX a. pr. partija daug kartų buvo reorganizuota: 1905 m. Hsing Chung Hui susijungė su keletu revoliucinių grupių, vėliau sekė susijungimai su kitomis politinėmis partijomis, kol galiausiai 1912 m. rugpjūčio 12 d. Pekine buvo sukurtas Gomindanas.

1914 m. liepą Gomindanas Tokijuje reorganizavosi į Chung Hua Ke Ming Tang (Revoliucinė kinų partija), o 1919 m. ši grupė pervadinta į Kinijos nacionalistų partiją – Zhongguo Guomindang.

Gomindanas apėmė platų ideologinį spektrą. Tai faktiškai buvo vienintele partija, todėl politikoje buvo galima dalyvauti tik per Guomindano struktūrą. Dėl partijos vieningos ideologijos trūkumo joje buvo įvairius požiūrius atstovaujančių grupių. Net Sun Jatseno ir Čiang Kaišeko pozicijos, nors jie ir priklausė tai pačiai partijai, labai skyrėsi. 1922 m. Kominterno agentai pasisiūlė padėti reformuoti partiją ir Gomindanas buvo pertvarkytas į vieningą partiją, o Kinijos komunistų partija Maskvos nurodymu įsijungė į Gomindaną, nes palaikė tris Sun Jatseno principus: nacionalizmą, imperatoriaus nuvertimą, socialines reformas.

Pilietinis karas (1926–1949)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Guomindano kulkosvaidininkai per Antrąjį Japonijos – Kinijos karą
Čang Kaiši su Kinijos Respublikos vėliava, 1945

Po Sun Jatseno mirties partijos lyderiu tapus Čang Kaišekui partnerystė su komunistais nutrūko, nes Čiang Kaišekui užėmus Šanchajų buvo nurodymas susidoroti su komunistais, profsąjungų veikėjais ir pan. Tokia nacionalistų ir komunistų priešprieša sukėlė Kinijos pilietinį karą. Komunistai pasitraukė į Pietų Kinijos kalnus, o Gomindanas kontroliavo Šiaurės Kiniją, ypač po 1928 m. Čang Kaišeko vykdytos Šiaurės ekspedicijos, kurios metu buvo užimtas Pekinas. Partijos reprezentuojama Kinijos Respublika sulaukė diplomatinio pripažinimo, o Čang Kaišeko vadovaujama vyriausybė pasižymėjo kaip korumpuota ir biurokratiška. Buvo išlaikomas spaudimas Kinijos komunistams, kurie 1934–5 metais buvo priversti palikti savo bazes pietuose ir persikėlė į šiaurinę Junanio provinciją.

Japonams įsiveržus į Kiniją Čiang Kaišekas bandė su jais aktyviai kovoti, o kovą su komunistais didžiąja dalimi atidėjo. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje su amerikiečių pagalba Gomindanas atsiėmė visas japonų okupuotas teritorijas, tačiau komunistai per tą laiką buvo sustiprėję ir ėmė pulti iš savo bazių šiaurės vakaruose ir Mandžiūrijoje. 1949 m. Gomindanas buvo išstumtas į Taivaną.

Taivano valdymas (1949–1986)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taivane valdantis Gomindanas nepripažino pralaimėjimo pilietiniame kare ir teigė užtikrinantis Kinijos Respublikos tęstinumą, skirtingai nuo Kinijos Liaudies Respublikos, kurią 1949 m. paskelbė komunistai žemyninėje Kinijos teritorijoje. Iki demokratizacijos XX a. devintajame dešimtmetyje ir pirmųjų demokratinių rinkimų 1986 m. Gomindanas Taivane turėjo valdžios monopoliją.

Po 1986 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 1986 m. įvykusių pirmųjų demokratinių rinkimų ir ypač 1988 m. atšauktos dešimtmečius politines ir asmenines laisves varžiusios karinės padėties Gomindanas tapo viena iš daugelio Taivane veikiančių politinių partijų. Nepaisant konkurencijos, ypač pagrindinės varžovės – Demokratinės pažangos partijos, Guomindanas išliko valdančioje pozicijoje iki dviejų iš eilės sekusių pralaimėjimų 2001 ir 2004 m. Vėliau susigrąžino rinkėjų palaikymą, bet nuo 2016 m. vėl yra opozicijoje.

Ideologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Guomindanas pasisako už Kinijos suvienijimą, skirtingai nuo partijų grupės pasisakančios už Taivano nepriklausomybę.

Rinkimų rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Guomindano surinkti balsai ir gautos vietos parlamente per visuotinius rinkimus:[4]

Metai Balsų dalis (%) Vietų dalis (%)
1986 67 79
1989 60 72
1992 53 59
1995 46 52
1998 46 55
2001 31 30
2004 35 35
2008 54 72
2012 45 57
2016 27 31
2020 33 34

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 江啟臣壓倒性勝出 成最年輕國民黨主席, CNA, 2020–03–07
  2. Gomindanas, VLE
  3. Dafydd Fell. Government and Politics in Taiwan. Routledge, 2012, Ch. 3
  4. Central Election Commision