Mandžiūrai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Manju (Mandžiūrai)
Mandžiūrai, apsirengę karališkais drabužiais
Mandžiūrai, apsirengę karališkais drabužiais
Gyventojų skaičius apie 11 mln.
Populiacija šalyse Kinija:
   apie 10 mln.

Rusija:
   apie 150 tūkst.

Kalba (-os) Manju (istorinė), Kinų Mandarinų
Religijos Tibetiečių budizmas, šamanizmas
Giminingos etninės grupės Xibe

Mandžiūrai (savivardis: Manju, kinų kalba: 满族 : Mǎn Zú) – antroji didžiausia tautinė mažuma Kinijoje po džuangų (džuangai) (壮族 : Zhuàng Zú). Didžiausia mandžiūrų populiacija yra Mandžiūrijoje - Šiaurės rytų Kinijos teritorijoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Mandžiūrų tautos istorija siekia apytiksliai du tūkstančius metų. Yra laikoma, kad mandžiūrų protėviais buvo tauta, kuri kinų šaltiniuose skirtingais laikotarpiais minima skirtingais pavadinimais:

Mandžiūrai yra tiesioginiai džurdžėnų palikuonys. 1635 metais, Huang Taiji (黃台吉) (1592-1643) pasirinko Manju vardą, vietoje iki tol buvusio Jurchen, savo tautai pavadinti. O 1664 metais užėmęs imperatoriaus sostą (iki tol priklausiusį Mingų dinastijai), tapo pirmuoju Qing (清朝) dinastijos imperatoriumi. Huang Taiji pradėjo kitų tautų užkariavimus ir suvienijo Kiniją. Taip prasidėjo, beveik tris šimtus metų trukęs mandžiūrų valdymas visoje šalyje. Qing dinastijos valdymo laikotarpiu Kinijos teritorija tapo didžiausia per visą istoriją. Qing dinastija buvo paskutinioji feodalinė dinastija Kinijos istorijoje, kurią 1911 metais pakeitė Kinijos Respublika.

Naujaisiais amžiais Mandžiūrija ir jos žmonės išgyveno sunkius laikus. 1850 m. Mandžiūrijoje gyveno maždaug trys milijonai gyventojų. Kinijos valdžia, baimindamasi, kad Japonija neužkariautų Mandžiūrijos, aktyviai gausino Mandžiūrijos gyventojų skaičių. Todėl Mandžiūrijos gyventojų skaičius per penkiasdešimt metų išaugo iki devynių milijonų. Vis dėlto, 1931 metais, Japonija užėmė Mandžiūriją. 1932 metais japonai pakeitė Mandžiūrijos pavadinimą į Manchukuo 'Mandžiūrų žemė'. Manchukuo buvo valdoma Japonijos iki pat 1945 metų, kai į šalį įžengė Tarybų Sąjunga. Vėliau, šalies valdymas buvo atiduotas kinams, kurie prijungė Mandžiūrijos teritoriją prie Kinijos.

Kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Mandziurija-orn.png
Mandžiūrijos istorija
(Kočiosonas)
Donghu
Šiongnu
Vuhuanai Sušenai
Šianbai
Kumo ši Mohe
Balhe
Liao (Kidaniai)
Džin (Džurdžėnai)
Yuan > Ming
Čing dinastija (Mandžiūrai)
Kinijos Respublika Tolimųjų Rytų Respublika
Mandžukas
Kinija (Šiaurės rytų Kinija) Rusija (Rusijos Tolimieji Rytai)

Mandžiūrų kalba priklauso Altajaus kalbų šeimai, mandžiūrų-tungusų šakai. Mandžiūrų abėcėlę 1599 m. įteisino mandžiūrų lyderis Nurhaci (1559-1626), mandžiūrų valstybės įkūrėjas. Raštas buvo paremtas klasikiniais mongolų rašmenimis, tuo tarpu fonetika paremta Jurjenų rašmenimis. Alfabetas buvo nežymiai pakoreguotas 1632 metais. 1644 metais prasidėjo Qing dinastijos valdymo laikotarpis Kinijoje. Pirmuosius 200 metų mandžiūrų kalba buvo pagrindinė Kinijos valstybinė kalba. XIX amžiaus viduryje daugelis mandžiūrų jau kalbėjo kinų kalba kaip savo pagrindine kalba. Šiandien mandžiūrų kalba praktiškai nenaudojama net pačių mandžiūrų. Daugiausia yra vartojama kinų kalba ir kinietiški rašmenys.

Identitetas[taisyti | redaguoti kodą]

Būdama viena iš 56 etninių grupių Kinijoje, mandžiūrų tauta yra unikali keliomis prasmėmis.

Pirmiausia, dauguma mandžiūrų kalba kinų mandarinų kalba, kaip ir didžioji Han tautos dalis. Tuo tarpu, tik keli tūkstančiai mandžiūrų moka kalbėti ir rašyti savąja kalba.

Antra, mandžiūrai 1644 m. sukūrė Qing dinastiją - paskutiniąją feodalinę dinastiją Kinijos istorijoje.

Trečia, 1931 metais, Japonijos kariuomenė įsiveržė į šiaurės rytų Kiniją ir 1932 m. įkūrė marionetinę Manjukuo valstybę. Pu Yi - paskutinysis Manjiu Qing dinastijos imperatorius Kinijoje valdė kaip Manjukuo regentas ir imperatorius. 13 metų Mandžiūrija buvo atskirta nuo Kinijos.

Šie elementai yra labai svarbūs mandžiūrų identiteto formavimuisi. Dėl savo klajokliško gyvenimo būdo mandžiūrų tauta iki Qing dinastijos pradžios neturėjo aiškaus kultūrinio identiteto. Tik užkariavę hanius ir pradėję gyventi sėsliau mandžiūrai ėmė sinizuotis - palaipsniui perėmė kinų kultūrą, kalbą ir rašmenis. Dabar mandžiūrus sunku atskirti nuo kinų, nes jie nei fiziškai, nei kultūriškai beveik nesiskiria.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Manju Šamanas su pagalbininku

Panteistiniai mandžiūrai garbindavo varnas, gulbes ir šunis, kuriuos valgyti jiems vis dar yra tabu. Šamanizmas buvo pagrindinis jų tikėjimas. Qing dinastijos valdymo laikotarpiu mandžiūrai praktiškai kultūriškai asimiliavosi su haniais. Šis procesas buvo pakankamai greitas, kadangi mandžiūrai neturėjo savo aiškaus ir stipraus identiteto, nei kultūrinio, nei tautinio. Kartu su kinų filosofija bei gyvenimo būdu, jie perėmė ir kiniškąją kultūrą. Tiesa, mandžiūrai mėgino įvesti savo tradinių kaselių nešiojimą. Vyrai buvo verčiami skustis galvas, paliekant kaseles. Daug hanių vyrų buvo išžudyti, nes jie nesutiko nešioti kaselių. Ši mandžiūrų tradicija paliko pėdsaką kinų istorijoje. Dar ir dabar senovės kinai yra vaizduojami su kaselėmis.

Tradiciniai rūbai[taisyti | redaguoti kodą]

Qing dinastijai atėjus į valdžią Kinijoje padvelkė ir naujos aprangos tradicijos šioje šalyje. Ko gero, žymiausias mandžiūrų aprangos palikimas – chipao. Chipao - tai savitas moteriškų apdarų stilius, kurio elementus ir akcentus galima įžvelgti ir šiuolaikinėje madoje. Tai nebuvo mandžiūrų sukurtas aprangos stilius. Jį sukūrė kantoniečiai, o mandžiūrai įvedė kaip privalomą visoje imperijos teritorijoje kartu su privalomu galvos plaukų skutimu. Qing dinastijos laikais aprangos medžiaga priklausė nuo moterų socialinio statuso. Imperatoriškos aplinkos moterys dėvėdavo šilką arba baldakimą. Tuo tarpu didžioji moterų dalis visuomenėje nešiodavo iš lino, medvilnės ar gazo pasiūtus drabužius. Šiuolaikinis Chipao madoje yra paprastas ir tuo pačiu labai elegantiškas – tai vakarinės suknelės tiek oficialiom progom, tiek kasdieniam nešiojimui. Nors chipao keitėsi, tačiau pati koncepcija yra išlikusi tokia pati, kokia buvo Qing valdymo laikais.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Tradicinis mandžiūrų maisto produktas yra kviečiai, nors vartojo ir kitus grūdus. Tarp kasdienių patiekalų galima rasti ryžių miltų piragų, koldūnų įvairiais įdarais, duonos, bandelių, įdarytų smulkintomis raudonosiomis pupelėmis, cukruotus ryžių pyragaičius ir kt.

Tradicinė architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl savo klajokliško gyvenimo būdo mandžiūrai neturėjo savo architektūros, išskyrus tradicinius mandžiūrų namus iš molio ir medžio. Architektūrą, kaip ir daugelį kitų dalykų mandžiūrai perėmė iš kinų.

Dabartinė situacija[taisyti | redaguoti kodą]

Po antrojo pasaulinio karo Jaltos sutartimi Mandžiūrijos teritorija buvo padalinta tarp Kinijos ir Tarybų Sąjungos. Iki šios dienos Mandžiūrijos teritorijos padalinimas išliko nepakitęs. Patys mandžiūrai yra nevieningi šiuo klausimu. Vieni – gyvena, identifikuodami save kaip vieną iš Kinijos tautinių mažumų. Kiti – siekia Manžiūrijos nepriklausomybės. Šiuo metu, veikia kelios organizacijos, siekiančios Mandžiūrijos nepriklausomybės. Kinijos valdžios pozicija šiuo klausimu yra aiški – jokių kalbų apie Mandžiūrijos nepriklausomybę būti negali. O bet kokie Mandžiūrų mėginimai atsiskirti nuo Kinijos, bus numalšinami visomis įmanomomis priemonėmis.

Įžymūs Manju[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka