Pereiti prie turinio

Merkinė

Koordinatės: 54°09′40″š. pl. 24°10′59″r. ilg. / 54.161°š. pl. 24.183°r. ilg. / 54.161; 24.183 (Merkinė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Merkinė (reikšmės).
Merkinė
{{#if:289
Miestelio vaizdas iš viršaus
Merkinė
Merkinė
54°09′40″š. pl. 24°10′59″r. ilg. / 54.161°š. pl. 24.183°r. ilg. / 54.161; 24.183 (Merkinė)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Merkinės seniūnija
Gyventojų (2021) 963
Vikiteka Merkinė
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Merkìnė
Kilmininkas: Merkìnės
Naudininkas: Merkìnei
Galininkas: Merkìnę
Įnagininkas: Merkinè
Vietininkas: Merkìnėje
Istoriniai pavadinimai rus. Меречь[2][3], lenk. Merecz

Merkinė – miestelis Varėnos rajono savivaldybėje, prie kelių  A4  Vilnius–Varėna–Gardinas ,  129  Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė  ir  133  Merkinė–Leipalingis  sankryžos, Nemuno (dešiniajame jo krante), Merkio ir Stangės santakoje, Dzūkijos nacionaliniame parke. Seniūnijos centras, yra Nemuno ir Stangės seniūnaitijos. Miestelio istorinė dalis paskelbta urbanistikos paminklu. Merkinė garsėja gastronomijos turizmu, juodosios keramikos amatais, istorijos ir gamtos paminklų gausa.

Merkinės piliakalnis
Buvusi Merkinės stačiatikių bažnyčia

Etimologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kryžiuočiai mini gyvenvietę Merken arba Merkenpil (Merkenpille, t. y. Merkinės pilis). Miestelio vardas aiškiai vandenvardinis vietovardis – nuo Merkio upės, kuri prateka pro Merkinę.[4]

Geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Merkinė išsidėsčiusi Dainavos lygumoje, prie istorinių kelių Vilnius–Varšuva ir Kaunas–Gardinas sankryžos. Čia suteka Merkys, Stangė ir Strauja. Per Nemuną 1914 m. nutiestas Merkinės tiltas. Pakeliui link Leipalingio stūkso Merkinės piliakalnis, puiki regykla, nuo kurio link Nemuno ir Merkio santakos per pievas ir miškus veda 2 km botaninis takas. Išlikę 2 iš 4 miesto riboženkliai, pastatyti 1579 m., prie jų buvo pritvirtintas Merkinės herbas.

Veikia Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1648 m., gausi dailės paminklais). Miestelyje yra trikampė aikštė, kurios centre stovi Merkinės Viešpaties Kryžiaus cerkvė, pastatyta 1888 m. ant XVI a. rotušės pamatų (veikė iki 1940 m., dabar – kraštotyros muziejus; ir rotušės išlikęs autentiškas bokšto rūsys su skliauto fragmentu), miestelyje išsaugota senoji gatvių struktūra. Šalia senosios rotušės aikštės stovi iki šių dienų išlikęs vadinamasis Vazos namas, kuriame 1648 m. mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza. Miestelyje taip pat veikia Merkinės Vinco Krėvės gimnazija, lopšelis-darželis, biblioteka, poliklinika, Merkinės krašto muziejus, globos namai. Dzūkijos nacionalinio parko informacijos centre yra nuolat veikianti dailės galerija (tautodailės ekspozicija) ir keičiamos parodos. Paminklas Merkinės mūšiui atminti (pastatytas 2010 m.).

Merkinėje yra palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, gimnazija (1940–2005 m. vidurinė mokykla), Varėnos muzikos ir dailės mokyklos filialas, įkurtas 1990 m., lopšelis-darželis, laisvalaikio ir pramogų, lankytojų centrai, biblioteka (1947 m.), veikia jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“. Miestelyje švenčiami Šv. Roko atlaidai, Amatų diena. Miestelis garsėja gastronomijos turizmu, čia veikia trys restoranai.

Panorama nuo Merkinės piliakalnio

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Namas, kuriame mirė Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas IV Vaza
Namas, kuriame mirė Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas IV Vaza, 1891
Merkinė (Merecz) 1648 m. Europos žemėlapyje. („An Historical Atlas Containing a Chronological Series of One Hundred and Four Maps, at Successive Periods, from the Dawn of History to the Present Day.“ by Robert H. Labberton. Sixth Edition. (1884 m.))

Su priešistoriniais laikais siejamas miestelio vardu pavadintas Merkinės tarpledynmetis, šilto klimato laikotarpis pleistocene. Merkinė – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, archeologinių tyrinėjimų duomenimis žmonės čia gyveno jau 10-ojo tūkstantmečio pr. m. e antroje pusėje. 21 tyrinėta gyvenvietė datuojama 9 tūkstantmečiu pr. m. e. ir priskiriama įvairioms kultūrinėms grupėms, daugiausia Svidrų kultūrai. Stovyklavietės ir gyvenvietės – Maksimonių gyvenvietė ir stovyklavietės, Merkinės stovyklavietės, Netiesų stovyklavietė ir gyvenvietė ir kitos išsidėsčiusios Nemuno ir Merkio aukštutinėse ir žemutinėse terasose, prie ežerų ir upelių.

Mezolitu datuojama 11 tyrinėtų gyvenviečių. Nuo 8 tūkstantmečio pr. m. e. pirmos pusės, iki jo pabaigos čia gyveno žmonės, priskiriami Kundos ir Kutlajevkos kultūrai. 10 gyvenviečių priskirtinos Janislavcių kultūrai. neolito pradžioje Pietų Lietuvoje susiformavusios Nemuno kultūros gyvenvietės Merkinės apylinkėse gyvavo iki 3-ojo tūkstantmečio pr. m. e.; rastos 9 vėlyvojo neolito ir bronzos amžiaus gyvenvietės.

Aplink Merkinę rasta ankstyvojo ir senojo geležies amžiaus V a. pr. m. e.–IV a. radinių ir lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramikos dirbinių. Viduriniajam geležies amžiui V a. – IX a. priskiriami pavieniai Merkinėje rasti radiniai, t. p. gretimi Vilkiautinio, Papiškių ir kiti pilkapiai. Vėlyvajam geležies amžiui, IX a. – XII a. būdingų įtvirtinimų yra šešiuose piliakalniuose. Rasta būdingų keramikos dirbinių, plačiaašmenių kirvių, atvežtinių ietigalių ir dviašmenis kalavijas. Išliko plokštinis kapinynas Galintėnuose. 1,5 km į pietvakarius nuo Merkinės, Nemuno kairiajame krante, yra Jonionių akmenys – senovinė paleoastronominė stebykla. 100 m į pietryčius nuo Merkio santakos su Nemunu – Merkinės piliakalnis.[5]

Viduramžiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Merkinė buvo svarbus strateginis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Panemunės pilių gynybos sistemos punktas – pirmą kartą minima 1359 m. Naugardo metraštyje, nuo 1377 m. – Vokiečių ordino kronikose. Nemuno ir Merkio santakoje stovėjo Merkinės pilis, kurią 1377 m. nusiaubė kryžiuočiai.

Manoma, kad Lietuvos krikšto metais 1387 m. tvirtovėje buvo įkurta pirmoji Merkinės bažnyčia, čia Jogaila, tais pat metais būdamas Merkinėje suteikė jai miesto teises, čia jis suteikė miesto teises ir Vilniui. Miestas įsikūręs ant svarbios istorinės trasos Vilnius-Krokuva (Lietuvių traktas), kaimą su Vygriais jungė Vygrių traktas, kuriuo į medžioklę jodavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1418 m. įkurta parapinė bažnyčia.

Po 1410 m. Žalgirio mūšio Merkinės gyvenvietė – papilys – ėmė plėstis, susiformavo turgaus aikštė, veikė smuklės, parduotuvės, užvažiuojamieji namai, kūrėsi amatininkai. Jau XV a. antroje pusėje Merkinė buvo svarbus amatų, prekybos ir jos kontrolės centras. XVI a. vidurys – XVII a. pirmoji pusė – Merkinės klestėjimo laikotarpis. Nuo XVI amžiaus minimas Merkinės karališkasis dvaras ir seniūnija. Nuo 1529 m. Merkinė minima LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Merkinę užrašė Barborai Radvilaitei.[6] 1556 m. Žygimantas Augustas pakartotinai suteikė Magdeburgo teises, (1776 m. atimtos, 1791 m. savivalda atkurta), 1569 m. ir herbas, taip pat suteikta turgaus ir trijų prekymečių privilegija. Merkinė žymima visuose XVI a. antrosios pusės Abiejų Tautų Respublikos žemėlapiuose. 1587 m. miestelis vadinamas Didžiąja Merkine, tikriausiai siekiant atskirti nuo Merkinės dabartiniame Šalčininkų rajone.

1605 m. Merkinės burmistras pasikvietė vienuolius dominikonus ir padovanojo jiems mūrinius namus su sklypu. Nuo 1616 m. kūrėsi žydai. 1633 m. patvirtintos odminių ir batsiuvių, 1639 m. – siuvėjų cechų privilegijos. Merkinė išaugo ir buvo vienas svarbiausių ekonominių, dvasinių ir kultūrinių Dainavos krašto centrų. 1648 m. Merkinėje mirė Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas IV Vaza. Per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos-Rusijos karą ir 1700–1721 m. Šiaurės karą Merkinė labai nukentėjo nuo Rusijos ir Švedijos kariuomenių, prarado buvusią reikšmę. 1707 ir 1708 m. dukart Merkinėje lankėsi caras Petras I. 1676 m. Merkinėje įsikūrę jėzuitai įsteigė vienuolyną.

Naujieji laikai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Napoleonas Orda. Merkinės rotušė, 1875–1877 m.

1756 m. Merkinės centre gyvenę 253 žydai, turėjo 28 namus. 1777 m. jėzuitų turtą perėmę dominikonai įkūrė apygardinę mokyklą. 1790 m. Merkinėje buvo 138 namai, tik du jų mūriniai, veikė 9 smuklės ir užvažiuojamieji namai. Per 1794 m. sukilimą Rusijos imperijos kariuomenė sudegino Merkinę, ji degė 1803 m., 1822 m. sudegė rotušė ir parduotuvės apie ją. 1831 m. uždarytas dominikonų vienuolynas ir mokykla. 1838 m. buvo 160 namų, iš jų 140 priklausė žydams. 1861–1950 m. Merkinė buvo valsčiaus centras. 1888 m. nugriovus rotušę jos vietoje pastatyta ir pašventinta stačiatikių cerkvė.

Merkinė buvusi svarbiu upiniu uostu. Dokumentuose minimi prie Nemuno buvę sandėliai, kad gyventojai turėję nuosavų upinių laivų – vytinių. 1556 m. mieste buvo iškraunama ir mieste parduodama druska, kuri buvo gabenama prieš upės srovę nuo Kauno į Gardiną. Miesto aktuose minimi vytinę plaukusių ir mieste apsistojusių asmenų konfliktai. 1693–1695 seniūnijos inventoriuje nurodoma, kad nuo kiekvienos vytinės, plaukiančios į viršų, prieš srovę, renkamas 15 grašių mokestis. 1794 m. miesto inventoriuje rašoma, kad čia buvo uostas prie Nemuno, ir Nemunas ir Merkys buvę tinkamos laivybai upės. XIX a. rašoma, kad Merkinė buvo prekybinės laivybos centras, kuriame buvo statomi ir laivai.

Merkinė ir jos apylinkės minimos poeto Sarbievijaus kūrinyje Silviludia (Miško žaidimai), kuriame vaizduojama Vladislovo Vazos medžioklė Merkinės laukuose.

XIX a. Merkinė buvo Trakų apskrities miestelis, valsčiaus centras.[7] Nuo 1889 m. buvo platinama draudžiamoji spauda lietuvių kalba, kovojama prieš lenkinimą bažnyčioje ir rusinimą (kun. K. Jagminas ir J. Bakšys, knygnešiai K. Barysas, K. Milius ir kiti). Merkinėje mokėsi rašytojas Vincas Krėvė, kun. J. Čaplikas, kiti visuomenės ir kultūros veikėjai. 1911 m. įsteigtas Blaivybės skyrius.

Miestelio centrinė aikštė 1912 m.

Tarpukaris

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Trys Merkinės vyrų kartos, 1935 m.
Šauliai prieš Vazos namą Merkinėje, 1935 m.

Merkinė degė ir 1921 m. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje miestas nesiplėtė. Merkinės centre gyveno žydai (1931 m. – 1700), pakraščiuose – lietuviai. Buvo 3 sinagogos, žydų liaudies knygynas, 145 parduotuvės (beveik visos priklausė žydams), plytinė, saldainių fabrikas, siuvėjų, batsiuvių, šaltkalvių, kojinių dirbtuvės, keli malūnai, degalinė „Shell”. Merkinėje veikė keliolika religinių ir tautinių organizacijų skyrių. 1931 m. buvo 312 namų, 24 jų mūriniai. 1935 m. Merkinėje įvyko pirmosios Senovės dienos – masinio liaudies meno šventė.

Okupacijų metai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per SSRS-Vokietijos karą 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos aviacija subombardavo Merkinės centrą. 1941 m. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Merkinėje nužudyta apie 3000 žydų. 1945 m. gruodžio 15 d. Dainavos apygardos Adolfo Ramanausko-Vanago vadovaujami Merkio rinktinės partizanai puolė miestelį, kovojant su NKVD pajėgomis vyko Merkinės mūšis. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietų valdžia ištrėmė 93 gyventojus.

1949–1959 m. kolūkio, 1959–1993 m. Merkio tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[8] Ūkis specializavosi gyvulininkystėje, pastatyta daug naujų gyvenamųjų namų, buvo Druskininkų meno gaminių įmonės cechas, prekybos centras su „Stangės“ valgykla, melioracinės statybos valdyba, ligoninė, malūnas, pastatyti nauji mokyklos-internato rūmai, dideli kultūros rūmai, Merkinės vidurinė mokykla.

Merkinė, žvelgiant nuo piliakalnio

Nepriklausomybės atgavimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. prie Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus J. Kaupinio iniciatyva pradėtas kurti sovietinio teroro aukų memorialas – Merkinės kryžių kalnelis, jame 154 vardiniai kryžiai ir koplyčia. 1996 m. patvirtintas naujasis Merkinės herbas. 2009 m. Merkinė šventė savo 650 metų jubiliejų. Miestelyje buvo pastatyti trys koplytstulpiai žymintys stovėjusių bažnyčių ir vienuolynų vietas. 2021 m. Merkinėje atidengtas paminklinis biustas Abiejų Tautų Respublikos valdovui Vladislovui Vazai IV. 2022 m. įrengtas skveras ir pastatytas paminklas Adolfui Ramanauskui–Vanagui.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. ? ? Trakų vaivadija
XVI a. Merkinės seniūnijos centras
XVIII a. ? Trakų apskritis
1791–1795 m. ? Merkinės apskrities centras
1861–1915 m. Merkinės valsčiaus centras Trakų apskritis
1915–1917 m. Alytaus-Merkinės apskritis
1917–1946 m. Alytaus apskritis
1946–1950 m. Varėnos apskritis
1950–1953 m. Merkinės apylinkės centras Druskininkų rajonas Vilniaus sritis
1953–1955 m.
1955–1995 m. Varėnos rajonas
1995– Merkinės seniūnijos centras Varėnos rajono savivaldybė Alytaus apskritis

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI a. viduryje buvo – 1250–1890, XVII a. pradžioje – apie 2100–2180 gyventojų, 1667 m. – 113, 1775 m. – 128 dūmai,

Demografinė raida tarp 1830 m. ir 2021 m.
1830 m. 1867 m.*[3] 1869 m. 1882 m. 1896 m.*[2] 1897 m.sur. 1905 m.[9] 1923 m.sur.[10] 1959 m.sur.
703 1 525 1 494 2 148 762 2 280 3 023 2 105 949
1970 m.sur.[11] 1979 m.sur.[12] 1980 m. 1986 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2007 m. 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.
1 640 1 799 1 390 1 430 1 564 1 434 1 570 1 228 963
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Architektūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rotušė 1852 m.
Šiaurinis rotušės fasadas. Autoriai: Žygimantas Buržinskas, Aurimas Širvys. Iš knygos ,,Istorinė Merkinės rotušė"
Rotušės šiaurinio fasado rekonstrukcijos projektas

Miestelis spindulinio plano, savaimingai susiklostė iki XVII a. pabaigos. Šešių gatvių sankryžoje yra beveik trikampio formos aikštė. Svarbiausi statiniai:

  • Gotikos, renesanso stiliaus bebokštė halinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (XV a. pirmoji pusė, po 1648 m. rekonstrukcijos įgavo baroko bruožų, 1884 m. pagal architekto N. Čiagino projektą pristatytas prienavis). Bažnyčioje yra 5 vertingi mediniai barokiniai altoriai (XVII–XIX a.), paveikslų („Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ XVI a., „Švč. Mergelė Marija“, manoma, XVII a., „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ XVII–XVIII a., „Šv. Antanas“, „Šv. Rokas“, abu 1856 m., abiejų dail. P. Kandreckis, „Šv. Jurgis“ 1879 m., „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ XX a. pirmoji pusė), medinė krucifikso skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XX a. pradžia).
  • Akmens mūro šventoriaus tvora su etnografinės formos vartais-varpine (manoma, 1842 m.; virš vartų – varpinės geležinis kryžius, XIX a.).
  • Mūrinė tinkuota cerkvė (1888 m. pastatyta ant XVI–XVII a. rotušės pamatų; nuo 1968 m. Merkinės kraštotyros muziejus).
  • Vazos namas (XVI a. pab., rekonstruotas XVIII a. II pusėje, XX a. pr.)

Kiti statiniai:

  • Du mūriniai tinkuoti miesto riboženkliai (manoma, pastatyti 1575 m. ar 1579 m.).
  • Merkinės kapinių koplyčia (XIX a. I p.).
  • Merkinės kryžių kalnelyje pastatyta mūrinė partizanų koplyčia (1994 m.).
  • Tiltas per Nemuną (XX a. 6–7 dešimtmetis).
  • Paminklai:
    • V. Krėvei, pastatytas 1994 m., skulptorius P. Mazūras
    • Vladislovui Vazai, pastatytas 2021 m., skulptorius D. Drėgva
    • Šv. Kazimierui, pastatytas 1993 m., skulptorius K. Lanauskas[17]
    • Adolfui Ramanauskui–Vanagui
  • Hitlerizmo aukų, senosios žydų kapinės.
  • Merkinės krašto muziejus.

Rotušė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Merkinės rotušė.

1556 m. Merkinei suteiktos Magdeburgo teisės. 1595 m. jau minima miesto rotušė. Pastatas išstovėjo apie 300 metų. 1887 m. rotušė buvo nugriauta ir jos vietoje pastatyta tipinio projekto Merkinės stačiatikių cerkvė. Merkinė savivaldos teisės turėjo iki 1776 m., tad 1798 m. inventoriuje sakoma, kad sena dviaukštė rotušė yra tuščia. Tiesa, 1791 m. Merkinės savivalda buvo trumpam atkurta ir veikė iki 1796 metų. 1773–1775 m. valstybės įstaigos iš Merkinės buvo perkeltos į Alytų. Apie rotušės išvaizdą galima spręsti iš dviejų XIX a. piešinių. Tai buvo daugiausiai renesansinių bruožų išlaikiusi rotušė dabartinėje Lietuvos teritorijoje.

Sportas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Меречь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 19 (37) : Мекенен — Мифу-Баня. С.-Петербургъ, 1896., 115 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 227 psl.
  4. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 134–135
  5. ↑ Tomas Ostrauskas. Merkinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 710 psl.
  6. ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
  7. ↑ Merecz (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 257 psl. (lenk.)
  8. ↑ Juozapas Miglinas. Merkinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 710 psl.
  9. ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  10. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  11. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Merkinė 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 53
  14. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  16. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. ↑ Jurgita Rimkevičienė. Merkinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 709 psl.

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Merkinės istorijos bruožai (sud. Algimantas Černiauskas, Henrikas Gudavičius, Vykintas Vaitkevičius). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004. – 452 p.: iliustr. – ISBN 9986-780-57-8
  • A. Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 2. kn. 2. 2005 m.
  • Merkinės lopšinės ir žaidimai (sud. Rita Černiauskienė). – Merkinė: Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“, 2007. – 142 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-775-00-3

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ž • A • R
Svarbiausios gyvenvietės Varėnos rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
· Marcinkonys · Matuizos · Merkinė · Panočiai (Kaniavos sen.) · Valkininkai · Varėna · Vydeniai · Žilinai (Jakėnų sen.)
Herbinės gyvenvietės
· Dubičiai (2015) · Kareivonys (2023) · Marcinkonys (2004) · Matuizos (2024) · Merkinė (1996) · Perloja (1993) · Senoji Varėna (2013) · Valkininkai (1993) · Varėna (1995)

Aplinkinės gyvenvietės

Ryliškiai – 15 km ALYTUS – 28 km PERLOJA – 16 km
VARĖNA – 30 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kibyšiai – 8 km
LEIPALINGIS – 24 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Merkinė&oldid=7376118"