Merkinės valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Merkinės valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Merkinė
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Vilniaus apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Alytaus apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Alytaus apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Alytaus apskritis (1944–1946)
Varėnos apskritis (1946–1950)

Merkinės valsčius (rus. Меречская волость, Меречанская волость, lenk. gmina Merecz) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Merkinė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje. XX a. tarpukariu prie jo prijungtas Liškiavos valsčius. 1925 m. liepos 1 d. dalis Merkinės valsčiaus teritorijos perduota naujam Marcinkonių valsčiui.[1]

1944 m. gruodžio 24 d. NKVD kelių kilometrų spinduliu sudegino apie 48 sodybas. Klepočių kaime nužudyti 22 žmonės, Lizdų – 10, Ryliškių – 5, Druskininkų, Taručionių, Krikštonių, Pieriškių, Vertelkų kaimuose po 1–3 žmones (iš viso 48). Panašiai naikinti ir kiti kaimai, pvz., Bugonys, taip pat kai kurie Alovės valsčiaus kaimai.[2]

1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Perlojos valsčiui ir Raitininkų valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Druskininkų rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 4338 432 kiemai [3] 68
1874 m. 4400 542 kiemai [4] 13 seniūnijų 73
1880 m. 4560 550 kiemų [5] 13 seniūnijų 80
1885 m. 6797 939 kiemai [6] 12 seniūnijų 89
1923 m.[7] 292 7374 1490
1949-01-01
(išsamiau)
252 8 apylinkės [8]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • M. Dvoreckis, viršaitis nuo 1886 m.[9]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] Apylinkė, 1949 m.[12]
Burokaraistėlė Брокоростельское Brokorościele -
Druskininkai Соленикское Soleniki -
Gudakiemis Русско-сельское Ruskie sioło -
Kabeliai Кобельское Kobiele -
Kasčiūnai Костюковское Kościuny -
Kibyšiai - - Kibyšių apylinkė
Liškiava - - Liškiavos apylinkė
Mardasavas Мордасовское Mordasowo -
Masališkės - - Masališkių apylinkė
Merkinė Меречское Merecz Merkinės apylinkė
Neravai Неровское Nierowo -
Netiesos Нетесское Nietesy -
Noruliai - - Norulių apylinkė
Panara - - Panaros apylinkė
Pieriškiai Перишское Piórzyszki -
Puvočiai - - Puvočių apylinkė
Radyščius - - Radyščiaus apylinkė
Raitininkai Рѣчанское Rzeczany -
Randamonys Рондоманское Rondomańce -
Roduka Радовское Radówka -
Iš viso: 13 seniūnijų 13 seniūnijų 8 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašytos gyvenvietės:

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 7374 žmonės:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1882 Subartonys Vincas Krėvė , lietuvių literatūros klasikas 1954
1895 Savilionys Rojus Mizara, rašytojas ir dramaturgas 1967
1904 Pociūniškiai Leokadija Belvertaitė-Žygelienė, keramikė 1992
1907 Liškiava Juozas Slauta-Aušra, šaulys, partizanų vadas 1945
1912 Pilkaraistis Aleksandras Drobnys, ekonomistas, LTSR veikėjas 1998
1914 Kampai Zigmas Gavelis, poetas, inžinierius 2000
1920 Raitininkai Vincas Lapinskas, gydytojas radiologas 2013
1928 Ryliškiai Bronius Juralevičius, inžinierius
1929 Raitininkai Vincas Lapinskas, gydytojas chirurgas 1998
1931 Vilkiautinis Vytautas Mizaras, literatas, muziejininkas
1941 Laukininkai Adolfas Baublys, inžinierius 2016
1944 Kampai Edmundas Isevičius, statybų inžinierius
1945 Sapiegiškė Antanas Kalanavičius, poetas 1992

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dz.U. 1925 nr 16 poz. 110
  2. Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. p. 289
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 178
  9. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  10. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 301–303 psl.
  11. Merecz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 258 psl. (lenk.)
  12. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 179