Galintėnai
| Galintėnai | ||
|---|---|---|
| 54°15′58″š. pl. 24°04′01″r. ilg. / 54.266°š. pl. 24.067°r. ilg. | ||
| Apskritis | ||
| Savivaldybė | ||
| Seniūnija | Raitininkų seniūnija | |
| Gyventojai | 49 | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Галентаны, lenk. Galintany, Galiutany | |
Galintėnai – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, 4 km į pietryčius nuo Nemunaičio. Į rytus nuo kaimo telkšo Gailinto ir Gailintėnų ežerai, vakarų pusėje auga Noškūnų miškai. Stūkso Galintėnų kalnas (168 m). Praeina Makniūnų–Nemunaičio kelias.[2]
Kaime rastas Galintėnų kapinynas.[3]

Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirminė vietovardžio forma turėjusi būti *Gailintėnai ir suteikta pagal šalia telkšantį Gailinto ežerą.[2] Ežero pavadinimas jotvingiškos kilmės (gaylis = „baltas“).[4]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baudžiavos metais buvo karališkasis kaimas. 1863 m. sukilimo metu kaimo šiaurėje sukilėliai susidūrė su caro kariuomene. Žuvę sukilėliai palaidoti prie raisto, kuriam prigijo Kapynbalės pavadinimas.[2] XIX a. pab. minimas kaip kaimas Trakų apskrityje, Aleksandravos (Alovės) valsčiuje, priklausė Nemunaičio dvarui.[5]
Nuo 1918 m. veikė Galintėnų pradinė mokykla.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XIX a. pab.–XX a. pr. | Aleksandravos valsčius |
| XX a. 1-oji pusė | Nemunaičio valsčius |
| LTSR | Raitininkų apylinkė |
| 1995– | Raitininkų seniūnija |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| 1905 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[2] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1985 m.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 265 | 241 | 161 | 154 | 133 | 99 | ||
| 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
| 76 | 67 | 57 | 49 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Galintėnuose gimė literatūros tyrinėtojas, kritikas, žurnalistas, redaktorius, rašytojas Julius Būtėnas (1908–1999).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- 1 2 3 4 Galintėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 518 psl.
- ↑ „Objekto Nr. 5772 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Mokslas, 1981. // psl. 103
- ↑ Galiutany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 468 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Galintėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 566
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

