Merkinės rotušė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Merkinės rotušė 1852 m. piešinys. Šiaurinis fasadas
Merkinės rotušė ir karalių rūmai N. Ordos piešinyje

Merkinės rotušė – rotušė, buvusi Merkinėje. Apie rotušės išvaizdą, struktūrą galima spręsti iš dviejų XIX a. piešinių ir pastato brėžinių. Tai daugiausiai tarp neišlikusių Lietuvos rotušių ikonografinių duomenų turintis pastatas, statytas XVI a. pab. ir nugriautas 1887 m. pabaigoje.[1]

Aptarimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto rotušė, kaip reiškinys Lietuvoje atsirado miestams suteikiant savivaldos teises, tai magistrato, miesto valdžios, savivaldos pagrindinė įstaiga – svarbiausias ir centrinis miesto pastatas, dažniausiai statydintas miesto centrinės aikštės viduryje ar šalia jos. Merkinė miesto teisęs gavusi dar 1569 m. rotušę pasistatydino kiek vėliau, pastatas pirmą kartą minimas tik 1595 m. [2] Tačiau net gi vėlesnis Merkinės rotušės paminėjimas, nepaneigia fakto, jog tai būta viena iš pirmųjų rotušių Lietuvoje, XV–XVI a. rotušes turėjo tik tokie miestai, kaip Vilnius, Kaunas, Trakai, Ukmergė, o jų tarpe ir Merkinė. [3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Merkinei 1569 m. gruodžio 7 d. suteikus magdeburgines teises, pagal reikalavimus miestiečiai buvo įpareigoti pasistatydinti ir rotušę [4], tačiau tik 1595 m. pirmą kartą ji paminima.[5] LDK-Lenkijos karo su Rusija ir Švedija metu 1654 m. miestas stipriai nukentėjo, tačiau rotušėje jau po 1660 m. magistratas rinkosi į posedžius.[6] 1679 m. kovo 24 d. raštu ATR valdovas Jonas Sobieskis leido Merkinės miestiečiams ir priemiesčio gyventojams išsipirkti iš bažnyčios sklypus, ganyklas, namus pagal magistrato nustatytą kainą. Tuo pačiu raštu valdovas uždraudė magistratui išdegusius miesto miško plotus skirti svetimiems – ne Merkinės miestiečiams, taip pat „visiems laikams“ atleido miestą nuo žygūnų bei pastočių mokesčių su sąlyga, kad bus suremontuota rotušė, o jos bokšte bus įrengtas laikrodis. [7] Pagal 1695 m. miesto inventorių rotušė minima dviaukštė su bokštu ir balkonu. Antrajame aukšte buvo vaito ir burmistro teismo būstinės, į pastato antrąjį aukštą buvopatenkama laiptais iš lauko[8] 1700 m. prasidėjus karui su Rusija ir Švedija, Merkinė taip pat nukentėjo, tačiau 1705–1707 m. dokumentuose neminima, jog rotušė būtų nukentėjusi nuo karo veiksmų, be to, jog pastatas buvo nenukentėjęs rodo ir spėjamas rotušės piešinys, datuojamas XVIII a. pr. [9] 1776 m. miesto savivalda panaikinta, taip rotušė neteko pagrindinės savo funkcijos, tačiau 1791 m. bandant savivaldą atkurti, trumpam sugrąžinta jos pagrindinė funkcija, tačiau miesto savivalda galutinai panaikinta 1796 m. [10] Žinoma, jog 1794 m. prasidėjus sukilimui, Rusijos kariuomenė sudegino ir nuniokojo Merkinę, apie nuostolius nežinoma, tačiau minima, jog apgriautas ir rotušės pastatas. 1798 m. miesto inventoriuje miesto rotušė apibūdinama, kaip tuščia su prišlietomis 4 krautuvėmis. [11] 1803 m. miestelio gaisro metu sudegė ir rotušė, su kaip minima bokštu dengtu vario skarda ir laikrodžiu. Atkurta rotušė vėl sudegė 1822 m. miestelio gaisro metu [12] ir tik 1837 m. miestiečių pastangomis atstatyta. [13] 1843 m. buvo įsteigta Merkinės stačiatikių parapija, nuspręsta, jog miestelyje bus pastatyta cerkvė, kurį laiką ji veikė dominikonų vienuolyno patalpose. 1852 m. nupiešta rotušė, piešinys galbūt nupieštas ketinant į čia perkelti iš vienuolyno stačiatikių cerkvę, tuo metu rotušė taip pat apibūdinta, kaip dviaukštė, malksnomis dengta su bokštu. [14] 1868 m. sudaryti Merkinės rotušės brėžiniai, ketinant ją pritaikyti cerkvės poreikiams[15]. Likus dešimtmečiui iki nugriovimo, pastatą nupiešė N. Orda. 1887 m. pabaigoje prasidėjo rotušės griovimo darbai, jos vietoje pastatyta tipinio projekto cerkvė, pagal kurį tokia pat cerkvė jau 18731875 m. buvo pastatyta ir Tytuvėnuose. Taip baigėsi beveik 300 m. išstovėjusio vieno pagrindinio Merkinės pastato istorija, kurį pakeitė smulki ir neišvaizdi cerkvė. Šio tipinio projekto objektas, kartais apibūdinamas, kaip „smurtinė“ architektūra, kuri smarkiai pakeitė Merkinės centro urbanistinį vaizdą. [16]

Savivalda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1569 m. Žygimantas Augustas suteikė miestui Magdeburgo teisę. [17]

1776 m. Miestui panaikinama savivaldos teisė. 1791 m. Atkurta savivalda

1793 m. lapkričio 23 d. Gardino seimo nutarimu iš Trakų vaivadijos pietinių žemių ir nedidelės dalies Vilniaus vaivadijos vakarinių žemių buvo suformuota Merkinės vaivadija egzistavusi iki 1794 m.

1796 m. galutinai panaikinama savivalda. [18]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žygimantas Buržinskas. Merkinės rotušė. Bakalauro darbas. Vilniaus Universitetas. 2014.
  2. Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 2. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. 2005. P 122.
  3. Žygimantas Buržinskas. Išnykę Merkinės miesto simboliai. Dainava. Nr. II. 2011. P. 16-22.
  4. Kryževičius V. Lietuvos privilegijuotieji miestai. P. 38.
  5. Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 2. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. 2005. P 122.
  6. Žygimantas Buržinskas. Merkinės rotušė. Bakalauro darbas. Vilniaus Universitetas. 2014.
  7. Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 2. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. 2005. P. 129.
  8. Žygimantas Buržinskas. Merkinės rotušė. Bakalauro darbas. Vilniaus Universitetas. 2014.
  9. Ten pat. P. 134.
  10. Rimša Edmundas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai. 1999. P. 367.
  11. Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 2. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. 2005. P 147.
  12. Ten pat. P. 151.
  13. Ten pat. P. 158.
  14. Ten pat. P. 163.
  15. Žygimantas Buržinskas. Merkinės rotušė. Bakalauro darbas. 2014.
  16. Žygimantas Buržinskas. Išnykę Merkinės miesto simboliai. Dainava. Nr. II. 2011. P. 16-22.
  17. Kryževičius V. Lietuvos privilegijuotieji miestai. P. 38.
  18. Rimša Edmundas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai. 1999. P. 367.