Vygrių traktas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vygrių traktas – istorinis kelias, jungęs Lietuvos Didžiosios Kungaikštystės miestelį Merkinę ir medžioklės pilį Vygriuose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo keliu Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas jodavo į Jotvos miškus medžioti. Vygrių traktas Merkinėje prasidėjo nuo sankirtos su Vilniaus-Krokuvos keliu Lietuvių traktas, ėjo tiltu per Nemuną, kirto Leipalingį, Veisiejus, Žagarius ir baigėsi prie Vygrių ežero. Surengęs Švedijos Jotvingių ekspediciją, Lundo universiteto profesorius Knutas Olafas Falkas nustatė, kad vygrių vardu buvo vadinama viena iš jotvingių giminių, kurią Lietuvos valdovas Vytautas iškeldino iš Vygrių ežero pakrančių į įvairius Jotvos kampelius, o ežero saloje pastatė medžioklės pilį. Pilyje lankėsi ir kiti valdovai Jogaila, Žygimantas Augustas ir jo motina karalienė Bona. Apie perkeltus jotvingius byloja išlikę kaimų vietovardžiai: Vingrėnai (dab. Būdviečio seniūnija Lietuvoje), Vygrėnai (dab. Seinų valsčius, Lenkija) ir kt.

Vytautui mirus, susidomėjimas medžiokle Vygrių apylinkėse nuslūgo. Sengirės kolonizatoriai kūrė kaimus, tarp jų nutiesė naujus vieškelius. 1667 m. karalius Jonas Kazimieras Vygrius padovanojo kamaldulių vienuoliams, kurie pilies vietoje įkūrė vienuolyną. Medžioklės traktas liko visiškai užmirštas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]