Maksimonių gyvenvietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Maksimonių gyvenvietė
[[Image:|250px]]

Maksimonių gyvenvietė
Koordinatės
54°10′50″N 24°07′30″E / 54.18056°N 24.12500°E / 54.18056; 24.12500Koordinatės: 54°10′50″N 24°07′30″E / 54.18056°N 24.12500°E / 54.18056; 24.12500
Savivaldybė Varėnos rajonas
Seniūnija Merkinės seniūnija
Naudotas I tūkstantmetis - II tūkstantmetis
Žvalgytas 1938-1956
Tirtas 1953-1954, 1962, 1996 m.

Maksimonių gyvenvietė ir stovyklavietės – senovės gyvenvietė ir šešios akmens amžiaus stovyklavietės Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje prie Maksimonių kaimo (Merkinės seniūnija), Nemuno dešiniajame krante, prie santakos su Strauja, 0,85 km į pietvakarius nuo kelio Merkinė-Ryliškiai tilto per Straują, kitame Nemuno krante nuo Jonionių gyvenvietės (Dzūkijos nacionalinis parkas, Subartonių girininkijaja, 56 kvartalo pietrytinė dalis, Maksimonių miškas). Kultūros registro kodas A1673.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsamiau tirtos 3 stovyklavietės ir gyvenvietė. Maksimonių 1 stovyklavietė ir senovinė gyvenvietė yra kaimo rytiniame pakraštyje (plotas 5 ha). Žinota jau XX a. pradžioje. 19381956 m. radinius rinko Konstantinas Jablonskis, 19531954 m. ir 1962 m. – Lietuvos istorijos institutas (vadovės A. Bernotaitė ir Rimutė Rimantienė). Kultūrinis sluoksnis neišliko, radiniai renkami paviršiuje. Rasta titnaginių dirbinių, datuojamų paleolito (strėlių antgaliai su įtvaromis, gremžtukai, rėžtukai), vėlyvojo mezolito (lancetiniai, skersiniai, episvidriniai strėlių antgaliai, ovalūs kirveliai, ietigalių ašmenėliai, peiliai) ir neolito (trikampiai strėlių antgaliai, gludintų kirvelių nuoskalos) laikotarpiu.

Maksimonių 3 stovyklavietė yra kaimo pietvakariuose (plotas 0,8 ha). 1939 m. radinius rinko K. Jablonskis. Kultūrinis sluoksnis neišliko, radiniai randami paviršiuje. Rasta titnaginių radinių (gremžtukai, rėžtukai, skeltės), priskiriamų vėlyvajam mezolitui.

Maksimonių 4 stovyklavietė yra kaimo vakariniame pakraštyje (plotas 0,7 ha), didelė jos dalis sunaikinta potvynių. 1962 m., 1963 m. tyrė Lietuvos istorijos institutas (vadovė R. Rimantienė). Ištirtas 128 m² plotas, rastas iki 85 cm storio kultūrinis sluoksnis, jame – titnaginių dirbinių, keramikos, židinio liekanų. Radiniai datuojami mezolito laikotarpiu, priskiriami Maglemozės kultūrai (lancetiniai ir pailgo trikampio formos strėlių antgaliai, ovalūs kirveliai, viengaliai skaldytiniai, retušuotos skeltės), I tūkstantmečiui (lipdyta brūkšniuotoji keramika), II tūkstantmečiui (žiesta keramika).

Maksimonių 5 stovyklavietė yra į pietvakarius nuo Straujos žiočių, 1996 m. ją žvalgė Tomas Ostrauskas, rado 0,5 m kultūrinį sluoksnį, paleolito ir mezolito laikotarpio radinių. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimutė Rimantienė. Maksimonių gyvenvietė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 112 psl.