Lamasu

Lamasu, rečiau vadinama Šedu – žmogų sergėjanti dievybė šumerų–akadų mitologijoje. Dievybės buvo vyriškos arba neutralios formos (kurios galėjo būti ir moteriškos). Ši būtybė vaizduota su jaučio ar liūto kūnu, erelio sparnais ir žmogaus galva.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sparnuoto gyvūno su žmogaus galva motyvas yra būdingas visų Viduriniųjų Rytų senovės menui. Pirmą kartą jis aptinkamas tarp radinių iš Eblos III tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje. Naujosios Asirijos karalystės laikais šedu paplito visoje Asirijoje: vyro-jaučio statulos saugojo visus reikšmingus valstybės statinius ir įvažiavimus į miestus. Grėsmingų sparnuotų jaučių, iš aukštai žvelgiančių giliomis žmogaus akimis, išdidžiai stovėjusių sargyboje prie didžiulių Sargono II rūmų vartų Dur Šarukine (dabar Chosrabadas šiaurės Irake), turėjo magišką apsauginę funkciją. Penkios sparnuotojo pabaisos kojos sukūrė judesio iliuziją, leidžiančią ją matyti kaip nejudančią iš priekio arba žengiančią profilyje, priklausomai nuo stebėtojo padėties.

Iki šiol ši būtybė stebina vaizduotę savo išmintingu kompoziciniu sprendimu. Akmens monstrai iš Sargono II rūmų (kurių kiekvienas sveria 21 toną) dabar saugomi Paryžiuje, Luvre. Išlikę sparnuotieji šedu eksponuojami daugelyje kitų muziejų visame pasaulyje, pavyzdžiui, Britų muziejuje Londone, Nacionaliniame Irako muziejuje Bagdade, Metropoliteno muziejuje Niujorke, Rytų institute Čikagoje, natūralaus dydžio šedu kopijos pastatytos Maskvos A. Puškino dailės muziejuje.