Likimo lentelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Likimo lentelė (šum. 𒁾𒉆𒋻𒊏 = dub namtarak; akad. ṭup šīmātu, ṭuppi šīmāti) – objektas Mesopotamijos mitologijoje, apibūdinamas kaip molinė dantiraščio lentelė, įspausta cilindriniais antspaudais. Ši lentelė drauge su me, karūna ir sostu užtikrino dievui Enliliui visatos valdovo poziciją. Dievybė, turinti šią lentelę, įgydavo galią nuspręsti likimus. Likimo lentelė buvo suprantama kaip tam tikras nekintamas teisinis dokumentas.[1]

Mesopotamijos tekstuose minima, kad dievas likimo lentelę laiko rankoje arba prispaudęs prie krūtinės. Likimo lentelė įvardijama ir kosmine jungtimi, siejančia dangų ir požemio pasaulį.[1] Vėlesniais laikais likimo lentelės raštininku imtas laikyti dievas Nabu.[2]

Mituose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šumerų poemoje „Ninurta ir vėžlys“ šią lentelę laiko ne Enlilis, o Enkis. Poemoje pasakojama apie tai, kaip paukščio pavidalo demonas Anzu pavogęs likimo lentelę. Apie tai pasakojama ir akadų poemoje apie Anzu.[1] Enlilis buvo padaręs Anzu savo buveinės sergėtoju, tačiau Anzu Enlilį išdavęs ir, kol šis maudėsi, pavogęs likimo lentelę. Po ilgos kovos dievas Ninurta perrėžęs Anzu gerklę ir paėmęs likimo lentelę. Dagonas apie Ninurtos pergalę pranešęs dievų taryboje. Už tai, kad nugalėjęs Anzu, Ninurta taryboje gavęs svarbią vietą. Tuomet Enlilis pasiuntęs dievą pasiuntinį Birdu, kad šis paprašytų Ninurtos grąžinti likimo lentelę. Galiausiai Ninurta grąžinęs likimo lentelę tėvui Enliliui.[3]

Kosmogoniniame babiloniečių epe „Enuma ElišTiamat likimo lentelę atiduoda Kingu.[1] Mardukas įveikia Kingu, atima iš jo likimo lentelę bei pristato ją dangaus dievui Anu.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 173. ISBN 978-0-292-70794-8.
  2. Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 123–124. ISBN 9781134641024.
  3. Penglase, Charles (1994), Greek Myths and Mesopotamia: Parallels and Influence in the Homeric Hymns and Hesiod, New York City, New York: Routledge, p. 46–54. ISBN 0-415-15706-4
  4. Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 153.