Namtaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Namtaras (arba Namtaru, Namtara) – antraeilė chtoninė dievybė Mesopotamijos mitologijoje, mirties dievas, dievų Anu, Ereškigalės ir Nergalo pasiuntinys. Vardas reiškia „lemtis“.[1]

Namtaras buvo Enlilio ir Ereškigalės sūnus. Gimė prieš tėvui turint santykių su deive Ninlile (kartais teigiama, kad ją išprievartavęs). Laikytas atsakingu už ligas, negalavimus. Buvo manoma, kad Namtaras vadovauja šešiasdešimt demonų, atitinkančių įvairias ligas, kurias sukeldavę įsiskverbdami į vienas ar kitas žmogaus kūno vietas. Laikoma, kad šį tikėjimą asirai ir babiloniečiai perėmė iš nukariautų šumerų. Kai kada šie demonai buvo laikomi lemties dvasiomis, vykdančiomis Namtarui duotus nurodymus apie žmonių likimą. Jos turėjusios galią ir kai kuriems dievams. Kitur Namtaro demonai laikyti mirties personifikacija.[2][3][4]

Pasakojime apie Ištarės (Inanos) nusileidimą į požemio pasaulį Namtaras, kaip deivės Ereškigalės pasiuntinys, Ištarei nusileidus į požemį, prakeikia ją 60 ligų, išvardydamas po penkias galvos, pėdų, šonų, akių, širdies ligas.[5]

Namtaras laikytas mylimu Enlilio sūnumi, žmona – požemio pasaulio deivė Hušbišag.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary By Jeremy A. Black, Anthony Green, p. 134
  2. Mesopotamian religion and Ereshkigal under Encyclopædia Britannica
  3. The Doctrine of Sin in the Babylonian Religion By Julian Morgenstern, Paul Tice p. 18-19.
  4. Myths of Babylonia and Assyria By Donald A. Mackenzie p. 178
  5. An Encyclopaedia of Religions by Maurice Arthur Canney p. 258