Uridimu
Uridimu – pusiau liūto (arba šuns), pusiau žmogaus pavidalo būtybė Mesopotamijos mitologijoje.[1] Uridimu vaizduotas Kasitų dinastijos, Naujosios Asirijos karalystės ir Seleukidų imperijos laikotarpių mene. Būtybės atvaizdai atliko apsauginį vaidmenį.[2]
Būtybė vaizduota su dviem liūto (ar šuns) kojomis, pasturgaliu bei užriesta uodega, viršutinė kūno dalis vaizduota kaip žmogaus. Vaizduotas stačias, laikantis lazdą su mėnulio pjautuvo (uskaru) formos antgaliu, dėvintis galvos apdangalą su ragais – dieviškumo simbolį.[1][2] Manoma, kad Uridimu galėjo būti siejamas su saulės dievu Šamašu (Utu). Apie tai sprendžiama iš to, kad su Šamašu sietas Kusariku (pusiau jaučio, pusiau žmogaus pavidalo būtybė), o Kusariku ir Uridimu atvaizdai kai kada aptinkami drauge. XIX a. Ninevijoje kasinėjant Asirijos valdovo Ašurbanipalo rūmus, buvo aptiktas monumentalus akmens reljefas, vaizduojantis Uridimu. Iki šių dienų pats reljefas neišliko, tačiau yra jo piešinys.[2]
Teigiama, kad ši būtybė Mesopotamijos mitologijoje atsirado gana vėlai, greičiausiai ji buvo sukurta pagal Kusariku ir Girtablulu (pusiau skorpionas, pusiau žmogus) pavyzdį.[2] Ritualuose Uridimu – sergančiųjų užtarėjas Mardukui ir Sarpanitu. Uruke, Eanna šventykloje, Naujosios Babilonijos karalystės laikotarpiu, panašu, susiklostė tam tikras Uridimu kultas. Uruke būtybė dar paliudyta 29-aisiais Persijos valdovo Darijaus I valdymo metais.[1]
Vardas Uridimmu akadų kalba apytikriai reiškia „pasiutęs liūtas“ ar „pasiutęs šuo“ (pažodžiui).[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Paul-Alain Beaulieu (2003). The Pantheon of Uruk During the Neo-Babylonian Period. Brill Academic Pub. p. 355–358.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 122. ISBN 978-0-292-70794-8.
