Tišpakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tišpakas – dievybė akadų mitologijoje, Ešnunos miesto globėjas, Akado imperijos arba Senosios Babilonijos karalystės laikais pakeitęs Ninazu.[1][2]

Šio dievo kilmė nėra iki galo aiški, bandomas sieti su huritų audros dievu Tešubu. Tokį spėjimą patvirtina Ešnunos miesto geografinė padėtis. Šis miestas buvo įsikūręs šiaurės rytų Babilonijoje, prie Dijalos upės, ties piečiausiu huritų apgyvendintos teritorijos pakraščiu.[2] Tišpakas turėjo karo dievybės bruožų, sutinkamas epitetas „vedantysis pulkus“. Visgi to nepakanka, kad Tišpaką būtų galima laikyti grynai karo dievybe, nes panašiais bruožais paprastai pasižymi ir audros dievybės.[1] Pasak babiloniečių mito, dievas Sinas nurodęs Tišpakui nužudyti pabaisą Labu. Išlikęs tekstas fragmentiškas, tačiau panašu, kad Tišpakas tą ir padaręs. Taip pat aptiktas senovinis tekstas, aprašantis, kad Tišpakas buvo vaizduojamas su lanku, strėlėmis ir vėzdu. Manoma, kad šio dievo simbolis greičiausiai buvo gyvatė-slibinas.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Мифы народов мира. Тишпак , В. К. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  2. 2,0 2,1 2,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 178. ISBN 978-0-292-70794-8.