Sarpanitu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Sarpanitu – deivė Mesopotamijos mitologijoje, Marduko sutuoktinė ir svarbiausia Babilono miesto deivė. Dar buvo žinoma Erua (iš akad. erû – „būti nėščiai“) aspektu, tikėta, jog padedanti nėštumo, gimdymo metu.[1] Sūnus – rašto dievas Nabu.

Vardo kilmė aiškinama įvairiai. Teigiama, kad vardas reiškia „ta, kuri iš Sarpano“. Archeologinių duomenų apie šią gyvenvietę nėra, spėjama, kad ji galėjusi būti netoli Babilono.[2] Pagal kitą versiją, vardas kildinamas iš akadų k. sarpu, reiškiančio „žėrinti sidabru“. Žinoma ir liaudies etimologija, pagal kurią jos vardas (Zerpanitum) reiškia „kuriančioji sėkla“. Šiuo atžvilgiu Sarpanitu įvaizdis įgyja ir Deivės Motinos bruožų.[1]

Babilone, Marduko šventykloje Esagiloje, buvo ir Sarpanitu skirta šventoji vieta.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Мифы народов мира. Царпаниту , В. К. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  2. Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 160. ISBN 978-0-292-70794-8.
  3. Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 77–78. ISBN 978-0-292-70794-8.