Anšaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Anšaras – pirmapradė dievybė Mesopotamijos mitologijoje, vyriškasis pradas, galbūt simbolizavęs dangų. Anšaro porininkė – Kišara (moteriškasis pradas). Šios dievybės minimos kosmogoniniame babiloniečių mite „Enuma Eliš“ (kitur beveik nepasitaiko), pasak kurio, tai buvusi antroji pora, atsiradusi iš Apsu ir Tiamat sąjungos. Pagal vieną iš mito interpretacijų, Anšaras ir Kišara buvę pirmosios poros Lahmu ir Lahamu vaikai. Anšaras su Kišara savo ruožtu susilaukę aukščiausiojo dangaus dievo Anu.[1] Teigiama, kad siekiant dievui Mardukui sukurti naują kosmologiją, kaip naujosios mitologijos dalis, buvo sukurta ir ši pirmapradžių dievybių pora.[2]

Žinios apie Anšarą siekia I tūkst. pr. m. e., tačiau pats mitas „Enuma Eliš“ greičiausiai buvo sukurtas anksčiau. Asirijos imperijos laikotarpiu Anšaras kai kada buvo tapatinamas su dievu Ašūru. Teigiama, kad taip buvo bandoma suteikti Ašūrui didesnę svarbą panteone. Naujosios Babilonijos karalystės laikų Uruke Anšaras buvo tapatinamas su dievu Anu.[2]

Požymių, rodančių buvus Anšaro kultą, nėra.[2]

Dievybė tokiu pat vardu minima dviejuose literatūriniuose šumerų tekstuose – „Enlilis ir Sud“ bei „Giesmė Hajai už Rim-Siną“, tačiau apie ją nieko nežinoma.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 34. ISBN 978-0-292-70794-8.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Ancient Mesopotamian Gods and Goddesses: Anšar and Kišar (god and goddess). Nuoroda tikrinta 2019-09-19.