Pabilsagas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Pabilsagas – dievybė Mesopotamijos mitologijoje. Tėvas – dievas Enlilis, sutuoktinė – Isino miesto globėja Ninisina. Žinios apie Pabilsagą siekia ankstyvąjį dinastinį laikotarpį (nuo 2600 m. pr. m. e.). Šios dievybės funkcijos nėra aiškios. Naujosios Babilonijos karalystės laikotarpiu tapatintas su Ninurta (Ningirsu).[1] Gali būti, kad su jais imtas identifikuoti ir gerokai anksčiau. Ankstyvojo dinastinio laikotarpio įraše iš Lagašo įvardijamas Enlilio kariu. Šiuo epitetu dažnai buvo įvardijamas ir Ningirsu.[2]

Pabilsago kulto centrai buvo Nipūre ir Isine. Yra išlikusi šumerų poema, aprašanti Pabilsago kelionę į Nipūrą. Buvo siejamas ir su Larago miestu – vienu iš miestų, kuriuose, kaip teigiama Šumero karalių sąraše, karaliavę prieštvaniniai valdovai. Archeologinių duomenų apie šį miestą nėra.[1]

Helenizmo laikais vaizduotas kaip kentauras, kai kada su skorpiono uodega.[2] Buvo sutapatintas su Šaulio žvaigždynu.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 147. ISBN 978-0-292-70794-8.
  2. 2,0 2,1 Ancient Mesopotamian Gods and Goddesses: Pabilsag (god)