Ašnanė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Ašnanė – javų deivė šumerų mitologijoje. Sesuo – galvijų deivė Laharė.[1] Pastaroji kartais laikoma ir vyriškąja dievybe.[2]

Žinios apie Ašnanę siekia ankstyvąjį dinastinį laikotarpį. Požymių, rodančių buvus šios deivės kultą, esama nedaug. Minima pasakojime „Enkis ir pasaulio tvarka“, apibūdinama kaip deivė, kurios „veidas [išteptas] medumi“, vadinama vaisingumo, juodagalvių gyvybės teikėja, „gerąja duona“, „visų duona“. Jos galva ir kūnas esą dėmėti. Ašnanė buvo siejama ir su užkeikimais. Į Ašnanę ir Šumuganą kreipėsi Mario valdovas Jahdunlimas, prašydamas, kad šie sukeltų badą priešo šalyje.[1]

Yra išlikęs etiologinis šumerų mitas, kuriame pasakojama apie Ašnanę ir Laharę. Teigiama, jog ant „dangaus ir žemės kalno“ (Du-ku) dievas An sukūręs Anunaki. Iš pradžių šie turėję maitintis žole kaip avys ir gerti vandenį iš griovio. Tuomet Du-ku buvo sukurtos Ašnanė ir jos sesuo Laharė, Anunaki valgę grūdus, gėrę pieną, tačiau vis vien negalėję pasisotinti, tad dievai Enkis ir Enlilis pasiuntę Ašnanę bei Laharę žemėn. Ašnanei dievai pastatę namą, davę arklą ir jungą. Laharei dievai įrengę avidę, parūpinę augalų. Šitaip, pasak mito, dievai davę pradžią žemdirbystei ir gyvulininkystei, žemėje viešpatavusi gausa, žmonės nuo tol aprūpinę dievus maistu. Vėliau tarp Ašnanės ir Laharės, šioms išgėrus vyno, kilęs ginčas dėl žemdirbystės ir gyvulininkystės pranašumų, kiekviena iš jų bandžiusi save išaukštinti ir sumenkinti varžovę. Galiausiai įsikišę Enkis bei Enlilis, laimėtoja paskelbta Ašnanė.[3][4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 14. ISBN 9781134641024.
  2. Samuel Noah Kramer (1964). The Sumerians: their history, culture and character. University of Chicago Press. pp. 220–. ISBN 978-0-226-45238-8.
  3. Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 108–109.
  4. Мифы народов мира. Лахар и Ашнан , В. К. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.