Pazuzu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bronzinė Pazuzu statulėlė, datuojama apie VIII a. pr. m. e. (Luvro muziejus)

Pazuzu (akad. 𒀭𒅆𒊒𒍪𒍪) – demoniškoji dievybė Mesopotamijos mitologijoje (asirų ir babiloniečių), vėjų demonų karalius. Tėvas – dievas Hambis, brolis – demonas Humbaba. Žinios apie Pazuzu siekia I tūkst. pr. m. e.[1]

Viena vertus, paprastai buvo laikomas priešiška požemio pasaulio būtybe, kita vertus, kai kada žmonių atžvilgiu veikdavęs palankiai. Nors manyta, kad Pazuzu atsakingas už kenkėjus atnešančius vėjus (ypač vakarų ar pietvakarių vėją), tačiau galintis ir nuo jų apsaugoti. Taip pat į jį buvo kreipiamasi, norint apsisaugoti nuo demonės Lamaštu – Pazuzu priešininkės. Tikėta, kad jis priverčiąs Lamaštu grįžti į požemio pasaulį, todėl nuo šios demonės apsisaugoti būdavo naudojami amuletai su Pazuzu atvaizdu (dažnai tik galva). Nėščios moterys amuletus kabindavosi ant kaklo.[1]

Vaizduotas su šunišku veidu, išsprogusiomis akimis, žvynuotu kūnu, plėšriojo paukščio pėdomis, kai kada varpa su gyvatės galva, dažniausiai sparnuotas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 147–148. ISBN 978-0-292-70794-8.